Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
Palmar de Troya judėjimas, Lietuvoje žinomas kaip Palmarianų krikščionių bažnyčia (arba tiesiog Palmarianų bažnyčia), yra schizmatiška krikščionių sekta, kilusi 1968 m. El Palmar de Troya kaime, Sevilijos provincijoje, Andalūzijoje, Ispanijoje. Šis judėjimas, oficialiai vadinamas Palmarianų krikščionių bažnyčia (Iglesia Cristiana Palmariana de los Carmelitas de la Santa Faz), išsiskyrė iš Katalikų Bažnyčios, teigdama, kad yra tikroji … [Skaityti toliau…]
Groteskas, kaip meninis ir kultūrinis reiškinys, siejamas su keistumu, deformacija ir paradoksais, kurie išbando žmogaus suvokimo ribas. Religijoje, o ypač Biblijos tekstuose, grotesko apraiškų galima aptikti ten, kur susiduria šventumas ir žmogiškasis netobulumas, dieviškumas ir chaosas. Žodis „groteskas“ kilęs iš italų kalbos „grotta“ (urvas), apibūdinantis keistas, fantastines dekoracijas, rastas senovės Romos požemiuose. Laikui bėgant, groteskas … [Skaityti toliau…]
Ši knyga yra pirmasis garsaus Tibeto mirties teksto, pavadinto Didysis išsilaisvinimas klausantis tarpiniame būvyje, vertimas. Taip pat žinomas kaip Bardo Thodol, kas reiškia „išsilaisvinimas klausantis pomirtinio plano“ (Bardo: pomirtinis planas, Thodol arba Thotrol: išsilaisvinimas klausantis), šis tekstas iš pradžių buvo parašytas tibetiečių kalba ir skirtas kaip vadovas tiems, kurie mirė, pereinant iš buvusio gyvenimo į … [Skaityti toliau…]
Vienas įdomiausių ir intelektualiai provokuojančių senovės graikų rašytojo Plutarcho (angl. Plutarch) veikalų yra dialogas „Apie orakulų nutilimą (dar verčiama Apie orakulų išnykimą, Apie orakulų nuosmukį)“ (gr. Περὶ τῶν Ἐκλελοιπότων Χρηστηρίων, lot. De Defectu Oraculorum, angl. On the Obsolescence of Oracles). Šis kūrinys yra dalis didesnio jo esė ir dialogų rinkinio, žinomo kaip „Moralija“ (Moralia). Jame … [Skaityti toliau…]
Klausimas atrodo paradoksalus: juk atrodytų, kad tai tas pats, nes mes esame mūsų smegenys. Bet kai tik pažvelgiame giliau, atsiveria ištisa sritis prieštaravimų, kuriuose kryžiuojasi mokslas, filosofija ir religija. Mokslas čia pirmasis išprovokavo šoką. XX a. pabaigoje Benjaminas Libet atliko eksperimentus, kuriuose matavo smegenų aktyvumą. Paaiškėjo, kad elektrinis impulsas, rodantis sprendimo pradžią, smegenyse pasirodo dalimis … [Skaityti toliau…]
„Ars Theurgia“ (lot. Teurgijos menas) – tai antrasis „Lesser Key of Solomon“ (Clavicula Salomonis Regis) rinkinį sudarantis traktatas, tęsiantis „Ars Goetia“ tradiciją, tačiau visiškai kitokios dvasinės krypties. Jei „Goetia“ aprašo žemiškas ir dažnai pavojingas dvasias, tai „Ars Theurgia-Goetia“ kalba apie aukštesnių sferų angelus ir dvasias, kurios valdo oro, keturių pasaulio krypčių ir laikų sritis. Kūrinys … [Skaityti toliau…]
Trečioji akis – tai simbolinė ar mistinė sąvoka, reiškianti ne fizinę akį, bet vidinį suvokimą, intuiciją ar dvasinį matymą, dažnai siejamą su kakta tarp antakių. Ji vaizduojama kaip gebėjimas matyti už materialaus pasaulio ribų: praeitį, ateitį, tiesą ar dieviškąją realybę. Mokslas ją sieja su kankorėžine liauka smegenyse, kuri reguliuoja miegą ir hormonus, bet religijose tai … [Skaityti toliau…]
Po Romos imperijos žlugimo 476 m. Šiaurės Afriką dar anksčiau, apie 429–439 m., užėmė vandalai – germanų gentis, priėmusi krikščionybę arijonų forma. Jų valdovas Genserichas (valdė 428–477 m.), o po jo sūnus Hunerichas (valdė 477–484 m.), laikėsi mokymo, kad Kristus nėra amžinas Dievas, o tik Dievo kūrinys. Tokia teologinė pozicija iš pirmo žvilgsnio atrodė abstrakti, … [Skaityti toliau…]
Maištininkų sąrašas. Čia surinkti žmonės, kurie per šimtmečius drįso sakyti tai, ką daug kas galvoja tyliai: religija dažnai būna ne paguoda, o grandinės, ne tiesa, o patogi apgaulė, ne meilė, o baimės ir valdžios įrankis. Kai kurie iš jų pradėjo kaip kunigai, vienuolės ar tikintieji – Hans Küng, Leonardo Boff, Tina Beattie – ir iš … [Skaityti toliau…]
Fiodoras Dostojevskis savo romane „Broliai Karamazovai“ (1880) įterpia vieną iš garsiausių literatūrinių epizodų – „Didžiojo inkvizitoriaus“ legendą. Tai alegorinis pasakojimas, kurį romane pasakoja Ivanas Karamazovas, siekdamas išreikšti savo abejones dėl tikėjimo ir laisvės. Istorija vyksta Sevilijoje inkvizicijos laikais: į miestą netikėtai pasirodo Jėzus, darantis stebuklus ir guodžiantis žmones. Tačiau inkvizitorius jį suima ir kalėjime paaiškina, … [Skaityti toliau…]
Deni Didro (Denis Diderot) romanas „Vienuolė“ (orig. La Religieuse) yra vienas įtakingiausių ir daugiausiai vidinių prieštaravimų keliančių XVIII a. prancūzų literatūros paminklų. Nors autorius šį tekstą brandino ir rašė apie 1760 metus, oficialiai knyga dienos šviesą išvydo tik 1796-aisiais, jau po rašytojo mirties. Net ir praėjus keliems šimtmečiams, šis kūrinys išlieka gyva žaizda literatūros istorijoje, … [Skaityti toliau…]
1927 metais, būdamas jau 71-erių, Sigmundas Freudas išleido trumpą, bet labai aštrų veikalą „Ateities iliuzija“. Tai ne mokslinė monografija, o greičiau filosofinis esė, kuriame garsus psichoanalizės kūrėjas aiškiai ir be užuolankų išdėsto savo požiūrį į religiją. Freudas, kilęs iš žydų šeimos, bet nuo jaunystės netikintis, religiją vertino ne kaip teologas ar tikintysis, o kaip gydytojas … [Skaityti toliau…]