Kas yra kas?

Žodis tafsīr (arab. تفسير) kilęs iš veiksmažodžio fassara, kuris reiškia „paaiškinti, išaiškinti, atskleisti“. Tad tafsīr pažodžiui reiškia „aiškinimas“. Islamo tradicijoje tafsir yra specialus terminas, skirtas Korano aiškinimui ir komentavimui. Jo tikslas – padėti tikintiesiems suprasti Dievo žodį ne tik pažodžiui, bet ir gilesniuose sluoksniuose. Kaip krikščionybėje egzistuoja egzegezė, taip islame – tafsiras. Abiem atvejais siekiama … [Skaityti toliau…]

Terminas „egzegezė“ kilęs iš graikų kalbos žodžio ἐξήγησις (exēgēsis), reiškiančio „išaiškinimas, paaiškinimas, išvedimas“. Jis sudarytas iš veiksmažodžio ἐξηγεῖσθαι (exēgeisthai), kurio prasmė – „paaiškinti, nurodyti kelią, išvesti į šviesą“. Graikiškoje kultūroje šis žodis buvo vartojamas plačiau – pavyzdžiui, Herodotas ar Plutarchas egzegeze vadino istorinių pasakojimų aiškinimą. Filosofijos kontekste Aristotelis taip vadino mitų ar poetinių tekstų komentavimą. … [Skaityti toliau…]

Al-Qamar yra 54-oji Korano sura, turinti 55 ajatų. Pavadinimas reiškia „Mėnulis“ ir paimtas iš pirmosios eilutės, kur minima mėnulio skilimo stebuklo vizija. Tai mekiečių apreiškimas, priklausantis ankstyvajam laikotarpiui, ir jame itin stipriai akcentuojama Teismo dienos neišvengiamybė bei ankstesnių tautų sunaikinimo istorijos. Sura prasideda didingu įvykiu: „Valanda priartėjo, ir mėnulis skilęs.“ Tai ženklas, kurį netikėliai Mekos … [Skaityti toliau…]

Al-Mumtaḥina yra 60-oji Korano sura, priklausanti mediniečių apreiškimams. Ji turi 13 ajatų. Pavadinimas reiškia „Išbandomoji“ arba „Išmėginama moteris“ ir yra kilęs iš 10-osios eilutės, kurioje kalbama apie moteris, atvykusias pas musulmonus ir pasisakiusias įtikėjusios – jos turėjo būti patikrintos, ar tikrai tai padarė nuoširdžiai, o ne dėl kitų priežasčių. Šios suros pagrindinės temos yra tikinčiųjų … [Skaityti toliau…]

Ataraksija (ataraxia) – graikiškas terminas, reiškiantis „ramybę“ arba „sielos ramybę“, kilęs iš žodžių „a-“ („be“) ir „tarachē“ („sutraukimas“ ar „neramumas“). Lietuvių kalboje kartais vadinama ataraxia, šis žodis apibūdina būseną, kai žmogus išlieka ramus, nepaisydamas išorinių aplinkybių ar vidinių aistrų. Senovės Graikijos filosofijoje, ypač epikūriečių ir stoikų mokyklose, ataraksija buvo laikoma aukščiausiu gyvenimo tikslu – būsena, … [Skaityti toliau…]

Aporija – graikiškas terminas, reiškiantis „aklavietę“, „neįmanomą klausimą“ arba „be išeities situaciją“. Žodis kilęs iš graikų kalbos žodžių „a-“ („be“) ir „poros“ („kelias“ ar „išeitis“), taigi pažodžiui aporija yra „be kelio“ būsena. Senovės Graikijoje šis terminas buvo vartojamas apibūdinti situaciją, kai žmogus susiduria su problema, neturinčia aiškaus sprendimo, o filosofijoje, ypač Sokrato ir Platono darbuose, … [Skaityti toliau…]

Apokatastasis – graikiškas terminas, reiškiantis „visų dalykų atkūrimą“ arba „visuotinį išganymą“. Žodis kilęs iš graikų kalbos žodžių „apo“ („atgal“ arba „iš naujo“) ir „kathistemi“ („atkurti“ arba „pastatyti į vietą“). Senovės Graikijoje šis terminas turėjo įvairių reikšmių – nuo kosminio ciklo, kaip planetų grįžimo į pradinę padėtį, iki medicininės prasmės, kai kūnas atsistato po ligos. Tačiau … [Skaityti toliau…]

Heterotopija (heterotopia) – terminas, kurį 1967 metais pristatė prancūzų filosofas Michelis Foucault, apibūdinantis „kitas erdves“ – vietas, kurios egzistuoja tarsi už įprastos visuomenės ribų, turėdamos savo taisykles, reikšmes ir funkcijas. Žodis kilęs iš graikų kalbos: „hetero“ reiškia „kitas“ arba „skirtingas“, o „topos“ – „vieta“. Taigi, heterotopija yra vieta, kuri skiriasi nuo kasdienės erdvės, veikdama kaip … [Skaityti toliau…]

Eudaimonija (eudaimonia) – senovės graikų žodis, lietuvių kalboje dažnai verčiamas kaip „laimė“ ar „klestėjimas“, tačiau tiksliau būtų „geras gyvenimas“ arba „žmogaus suklestėjimas“. Originalus terminas εὐδαιμονία (eudaimonia) kilęs iš dviejų graikiškų žodžių: „eu-“, reiškiančio „geras“, ir „daimōn“, kuris reiškia „dvasia“ arba „likimas“. Pažodžiui tai būtų „gera dvasia“ ar „palankus likimas“. Senovės Graikijoje daimōn nebuvo neigiama būtybė, … [Skaityti toliau…]

Panoptikonas – architektūrinė idėja, gimusi XVIII amžiaus pabaigoje, kuri vėliau tapo galinga metafora apie valdžią ir stebėjimą. Pirmą kartą šį terminą pavartojo britų filosofas ir teisininkas Jeremy Benthamas, gyvenęs nuo 1748 iki 1832 metų. Jis įsivaizdavo tokį kalėjimą, kuris leistų efektyviai kontroliuoti kalinius be didelių išteklių. Žodis „panoptikonas” kilęs iš graikų kalbos: „pan” reiškia „visas”, … [Skaityti toliau…]

Indų filosofijoje vienas įspūdingiausių vaizdinių yra Brahmos kvėpavimas. Tai metafora, kuria aiškinamas visatos cikliškumas – sukūrimas ir sunaikinimas, gimimas ir mirtis, platybių iškvėpimas ir jų sugėrimas atgal. Pagal senąją sampratą visata gyvuoja tol, kol Brahma „įkvepia“ ar „iškvėpia“, ir šis ritmas apima milijardus metų. Žmogaus gyvenimo masteliu tai nesuvokiami laiko tarpai, tačiau jie parodo, kad … [Skaityti toliau…]

Boružės, lietuvių vadinamos Dievo karvutėmis, yra mažos, bet simboliškai labai reikšmingos būtybės. Jų spalvingi sparnų dangalai su juodais taškais nuo seno traukė akį, bet dar svarbiau – žadino pagarbą ir tam tikrą šventumo jausmą. Senoliai sakydavo, kad užmušti boružę yra nuodėmė, nes ji siejama su dangiška globa ir derliaus palaima. Tai paaiškina, kodėl kaimo vaikai … [Skaityti toliau…]