Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Neurodeterminizmas – tai filosofinė ir mokslinė kryptis, teigianti, kad žmogaus mintys, emocijos, pasirinkimai ir net moraliniai sprendimai yra visiškai nulemti smegenų veiklos ir nervinės sistemos būklės. Kitaip tariant, žmogus elgiasi taip, kaip leidžia jo neuronų grandinės, o vadinamoji „laisva valia“ tėra iliuzija, kylanti iš sudėtingų biologinių procesų. Ši idėja kyla iš platesnės deterministinės pasaulėžiūros, kuri … [Skaityti toliau…]
Grehma Zoroastrizmo pasaulėžiūroje yra tamsos ir klastos dvasia, viena iš Angra Mainyu pasekėjų, simbolizuojanti melą, godumą ir klaidinimą. Tai būtybė, kuri, anot senųjų giesmių, veikia žmonių sąmonėje, skatindama juos nusigręžti nuo tiesos ir teisingos tvarkos – Ašos. Zaratustros giesmėse Grehma vaizduojama ne kaip visagalė jėga, o kaip klastingas balsas, kuris siekia, kad žmogus imtų garbinti … [Skaityti toliau…]
Fiqh – tai vienas kertinių islamo civilizacijos ramsčių, apimantis visą sistemą, pagal kurią musulmonas supranta, kaip gyventi teisingai pagal Dievo valią. Žodis fiqh arabiškai reiškia „supratimą“, tačiau religiniame kontekste tai „gilaus suvokimo apie religiją“ menas. Skirtingai nei teologija (ʿaqīda), kuri aiškina tikėjimo principus, fiqh orientuojasi į praktinį gyvenimą – kaip maldautis, prekiauti, tuoktis, valgyti, teisti, … [Skaityti toliau…]
Nag Hammadi – tai vienas svarbiausių XX a. archeologinių atradimų, radikaliai pakeitęs mūsų supratimą apie ankstyvąją krikščionybę, gnozę ir dvasinių mokymų įvairovę. Būtent šių trylikos kodeksų radinys sudarė tai, ką šiandien vadiname Nag Hammadi biblioteka – unikaliu gnostinių raštų rinkiniu, išlikusiu beveik nepaliestu nuo IV a. Nag Hammadi – tai nedidelis miestas Aukštutiniame Egipte, įsikūręs … [Skaityti toliau…]
Auksinis vidurys – tai idėja, kuri gimė dar prieš Horacijų, ir tapo viena svarbiausių Vakarų mąstymo gairių apie žmogaus gyvenimo saiką bei moralinę pusiausvyrą. Pats terminas aurea mediocritas (lot. „auksinis vidurys“) išgarsėjo būtent Horacijaus dėka, nes jis šią mintį išsakė itin poetiškai, tačiau jos šaknys glūdi senovės Graikijoje. Jau Aristotelis savo „Nikomacho etikoje“ teigė, kad … [Skaityti toliau…]
Hegzametras – tai senovės graikų ir romėnų poezijos eilėdaros forma, viena seniausių ir iškiliausių Vakarų literatūros ritminių struktūrų. Pavadinimas kilęs iš graikų žodžio hex – „šeši“, nes kiekviena hegzametro eilutė sudaryta iš šešių metrinių pėdų. Kiekviena pėda dažniausiai yra daktilas (vienas ilgas skiemuo ir du trumpi), tačiau kartais vietoj jo vartojamas spondejus (du ilgi skiemenys). … [Skaityti toliau…]
Žodis manna kilęs iš hebrajų kalbos frazės man hu? – „kas tai yra?“, tariamos Izraelitų, kai jie pirmą kartą pamatė keistą baltą substanciją, nukritusią ant dykumos žolės. Biblijos pasakojime „manna“ yra stebuklingas maistas, kuriuo Dievas maitino Mozės vadovaujamą tautą keturiasdešimt metų, kai ji klajojo Sinajaus dykumoje. Šis pasakojimas aprašytas Išėjimo knygoje (16 skyrius) ir tapo … [Skaityti toliau…]
Žodis monada (iš sen. gr. μονάς – „vienetas“, „vienovė“) yra vienas iš giliausių ir daugiasluoksnių terminų senovės filosofijoje bei dvasinėje tradicijoje. Jo reikšmė kito per šimtmečius – nuo matematinės sąvokos iki metafizinės ir mistinės idėjos, tapusios visatos ir žmogaus dvasios prado simboliu. Pirmiausia monada reiškė paprasčiausią vienetą – nedalomą visumos elementą. Pitagoriečiai šį terminą pavertė … [Skaityti toliau…]
Egzarchija – tai bažnytinė teritorinė struktūra, egzistuojanti tiek Rytų katalikų, tiek Rytų stačiatikių tradicijoje. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio exarchos, reiškiančio „tas, kuris vadovauja“, „vyriausiasis“ arba „tas, kuris išeina pirma“. Iš pradžių šis žodis turėjo pasaulietinę reikšmę – Bizantijos imperijoje egzarchais buvo vadinami aukšti administracijos pareigūnai, valdę tolimas provincijas imperatoriaus vardu. Vėliau terminas … [Skaityti toliau…]
Vikaras – tai bažnytinis pareigūnas, turintis teisę veikti kito dvasininko vardu, dažniausiai vyskupo ar parapijos klebono. Pats žodis vicarius kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „pavaduotojas“, „tas, kuris veikia kito vietoje“. Šis terminas vartojamas tiek Romos Katalikų Bažnyčioje, tiek Rytų tradicijose, tačiau jo prasmė ir pareigos gali šiek tiek skirtis pagal hierarchinį lygmenį. Iš esmės … [Skaityti toliau…]
Archipresbiteris – tai senas ir garbingas bažnytinis titulas, reiškiantis vyresnįjį kunigą, turintį vadovaujamą ar priežiūros pareigą kitų kunigų atžvilgiu. Pats žodis kilęs iš graikų kalbos: archi- („pirmasis“, „vadovas“) ir presbyteros („vyresnysis“, „kunigas“). Taigi pažodžiui jis reiškia „pirmąjį kunigą“ arba „kunigų vadovą“. Šis titulas atsirado dar ankstyvojoje Bažnyčioje, kai parapijos ir bendruomenės ėmė plėstis, o vienam … [Skaityti toliau…]
Protopresbiteris – tai senas ir garbingas titulas, vartojamas tiek Rytų, tiek kai kuriose Vakarų krikščioniškose tradicijose. Žodis kilęs iš graikų kalbos: prōtos – „pirmasis“ ir presbyteros – „vyresnysis“, „kunigas“. Tad pažodžiui šis terminas reiškia „pirmąjį tarp kunigų“ arba „vyresnįjį kunigą“. Protopresbiteris nėra naujas laipsnis ar atskira šventimų pakopa – tai garbės ar administracinis titulas, teikiamas … [Skaityti toliau…]