Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Nuo tada, kai pirmasis žmogus pažvelgė į žvaigždes ir suvokė savo trapumą, žmoniją persekioja vienas fundamentalus klausimas: kas laukia po to? Šis klausimas nėra vien filosofinis smalsumas; tai egzistencijos šerdis, kuri pagimdė meną, mokslą ir, svarbiausia, religiją. Visos didžiosios pasaulio tikėjimo sistemos, nepaisant jų skirtumų, siekia atsakyti į šį klausimą, apibrėždamos tai, ką galima pavadinti … [Skaityti toliau…]
Sinajaus dykumoje, kur saulė kepina žemę, o vėjas nešioja istorijų dulkės, vyksta ritualas, kuris per šimtmečius stulbina žmonių protus. Raudona karvė, tobula, be vienos dėmės, niekada nenešusi jungo, sudeginama už stovyklos ribų. Jos pelenai, sumaišyti su vandeniu, valo tuos, kurie prisilietė prie mirties. Bet čia—įdomiausia—mazgas: tie, kas tvarko šią šventąjį mišinį, patys tampa nešvarūs. Šis … [Skaityti toliau…]
Agamemnonas“ – viena garsiausių graikų tragedijų, kurią sukūrė Eschilas ir kuri pirmą kartą buvo pastatyta 458 metais prieš Kristų Atėnuose per didžiąsias Dioniso šventes. Šis kūrinys yra pirmoji dalis iš trilogijos „Orestėja“, vienintelės visiškai išlikusios antikinės tragedijų trilogijos. Ją sudaro „Agamemnonas“, „Choeforei“ ir „Eumenidės“, o kartu jos pasakoja ištisą šeimos ir miesto istoriją, kurioje atsiskleidžia … [Skaityti toliau…]
Adinkra (tariama „a-DEEN-kra”) yra tradiciniai Vakarų Afrikos simboliai, kilę iš Akan tautų grupės, gyvenančios dabartinėje Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante. Šie vizualiniai ženklai yra ne tik dekoratyvūs ornamentai, bet ir gili filosofinė sistema, perteikianti išmintį, vertybes ir pasaulėžiūrą per abstrakčias geometrines formas. Kiekvienas simbolis turi savo pavadinimą, reikšmę ir su juo susijusią patarlę ar posakį. … [Skaityti toliau…]
Kai išgirsti frazę „Pandoros skrynia“, dažniausiai mintyse iškyla kažkas tamsaus, paslaptingo ir šiek tiek bauginančio. Lyg koks senas medinis indas, kurį atidarius iš jo išsilieja bėdos, ligos, pyktis ir visoks žmonių vargas. Bet jei pažvelgsi giliau, pasirodo, kad ši istorija – ne tik apie blogį. Ji apie smalsumą, atsakomybę, žmogaus prigimtį ir net apie tai, … [Skaityti toliau…]
Dievo Motinos Komandos (pranc. Équipes Notre-Dame) – tai tarptautinis katalikiškas judėjimas, skirtas sutuoktiniams. Jis gimė Prancūzijoje 1938 m., kai kunigas Henri Caffarel subūrė kelias poras, norėjusias gyventi savo santuoką ne tik kaip teisinę ar socialinę sąjungą, bet ir kaip dvasinį kelią. Pavadinimas „Dievo Motinos Komandos“ išreiškia, kad judėjimas dedamas po Marijos užtarimu ir globos sparnais. … [Skaityti toliau…]
Cistersai – tai katalikų vienuolių ordinas, kilęs iš benediktinų reformos judėjimo. Jie siekė griežtesnio, paprastesnio ir darbštesnio gyvenimo nei tuo metu vyravusi kluniškųjų benediktinų praktika. Vadinami ir baltaisiais vienuoliais (dėl nebalinto vilnonio abito), ir bernardinais (pagal šv. Bernardą Klervietį). Jų gyvenimo pagrindas – šv. Benedikto Nursiečio regula su ypač stipriu akcentu į fizinį darbą, tylą, … [Skaityti toliau…]
Kai kalbame apie žodžio galią keisti istoriją, dažniausiai prisimename didingus filosofinius veikalus ar revoliucinius manifestus. Visgi tūkstantmetėje Vakarų civilizacijos raidoje egzistuoja ypatingas kalbos žanras, kurio esmė glūdi ne teoriniuose samprotavimuose, o gyvame, tiesioginiame ir lemtingame kreipimesi į žmones. Tai – alokiucija. Šis žodis daugeliui skamba kaip paslaptingas ar archajiškas terminas, tačiau jo istorinis, religinis ir … [Skaityti toliau…]
Pintiniai žmonės (angliškai Wicker Man, prancūziškai homme d’osier arba homme en osier, vokiškai dažnai Weidenmann arba Korbmann, olandiškai rijshouten pop) – tai didžiulės, žmogaus pavidalo figūros, nupintos iš gluosnio (arba kitų lanksčių šakelių) vytelių. Pagal senovės rašytojus, keltų druidai jas naudojo žmonių (ir kartais gyvulių) aukoms: viduje uždarydavo gyvus žmones, o paskui visą konstrukciją padegdavo. … [Skaityti toliau…]
Druidai – tai senovės keltų dvasininkai, išminčiai ir mokytojai. Jie buvo ne tik kunigai, bet ir teisėjai, filosofai, astronomai, istorikai ir politiniai patarėjai. Gyveno Galijoje (dabartinėje Prancūzijoje ir aplinkiniuose kraštuose), Britanijoje ir Airijoje. Daugiausia žinių apie juos turime iš graikų ir romėnų rašytojų, nes patys druidai savo mokymą perdavinėjo tik žodžiu ir nieko nerašė. Originalūs … [Skaityti toliau…]
Beliaras (hebraiškai בְּלִיַּעַל – Beliyaʿal arba Belial, graikiškai Βελιάρ – Beliar, lotyniškai Belial) – tai senas hebrajų kalbos žodis, kuris ilgainiui tapo blogio jėgos vardu. Paprastam žmogui jis dažniausiai skamba kaip vienas iš Šėtono ar velnio vardų, nors iš pradžių taip nebuvo. Iš kur atsirado šis vardas? Žodis beliyaʿal hebrajų kalboje reiškia maždaug „bevertis“, „nenaudingas“, … [Skaityti toliau…]
Bernardinai – tai pranciškonų šaka, susiformavusi XV amžiuje, susijusi su šv. Bernardinu Sienietiu (Bernardinus Senensis, 1380–1444). Pats šventasis buvo italų pamokslininkas, garsėjęs savo uolumu, iškalbingais pamokslais ir ypatinga Jėzaus Vardo pagarba. Jis skatino žmones kasdienybėje gyventi pagal Evangeliją, atsisakyti tuštybės, puikybės ir siekti paprastumo bei artimo meilės. Iš esmės bernardinai yra Mažesniųjų brolių observantų (lot. … [Skaityti toliau…]