Kas yra kas?

Smaragdo lentelė (Tabula Smaragdina) – tai trumpas, bet įtakingas tekstas, priskiriamas legendiniam Hermesui Trismegistui, laikomam hermetizmo pradininku. Šis kūrinys yra vienas svarbiausių hermetizmo dokumentų, apimantis alchemijos, mistikos ir kosmologijos principus. Lentelė sudaryta iš glaustų, poetinių eilučių, perteikiančių idėjas apie visatos vienovę, žmogaus ir dieviškumo ryšį bei alcheminio virsmo paslaptis. Jos reikšmė slypi ne tik tekste, … [Skaityti toliau…]

Hermetizmas – tai filosofinė ir religinė tradicija, kilusi iš senovės laikų, jungianti mistiką, alchemiją ir žinias apie pasaulio sandarą. Ji grindžiama idėja, kad žmogus per slaptas tiesas gali pasiekti dievišką supratimą, atskleisdamas visatos veikimo principus. Hermetizmas nėra griežta religija, o veikiau idėjų rinkinys, įtakojęs Europos mintį nuo viduramžių iki šių dienų. Jo sekėjai siekė ne … [Skaityti toliau…]

Žodis jāhiliyya (arab. الجاهلية) kilęs iš šaknies jahl, reiškiančios „neišmanymą, nežinojimą“. Paprastai jis verčiamas kaip neišmanymo era, bet musulmonų tekstuose randame ir kitus vertimus: tamsos amžius, nežinojimo laikai, bedievystės laikotarpis. Šiuo terminu islamo tradicijoje vadinamas laikotarpis iki Korano apreiškimo, t. y. prieš pranašo Mahometo misiją VII a. Arabijoje. Tai nebuvo tik istorinis pavadinimas, bet ir … [Skaityti toliau…]

Neišmanymo laikotarpis“ arba „tamsos amžius“ (Jahiliyya), yra terminas, naudojamas islame apibūdinti priešislaminę Arabijos visuomenę, egzistavusią iki VII a., kai pranašas Mahometas gavo Korano atskleidimą. Šis laikotarpis, apimantis kelis šimtmečius iki islamo, laikomas dvasinio ir moralinio nuosmukio era, kuriai būdingas politeizmas, gentinė anarchija ir socialinės nelygybės. Tačiau Jahiliyya nėra tik „tamsos“ metas – tai sudėtingas istorinis … [Skaityti toliau…]

Įsivaizduokite ankstyvą rytą dykumoje, kur smėlis dar vėjuje šnabžda nakties paslaptis. Jaunas pranašas, apsigobęs drobine, dreba nuo regėjimo – angelas, ryškus kaip saulės spindulys, liepia jam kalbėti tiesą pasauliui. Bet žodžiai, kurie seka po to, ne apie šviesą, o apie tamsą: pragaro vartai, saugomi devyniolikos angelų. Tik vienas skaičius, toks paprastas, toks keistas. Kodėl ne … [Skaityti toliau…]

Žodis šahāda (arab. الشهادة) reiškia „liudijimą, išpažinimą“. Tai pirmasis iš penkių islamo stulpų, kuriuo žmogus pripažįsta pagrindinę tikėjimo tiesą – vieno Dievo vienybę ir pranašo Mahometo pasiuntinybę. Pati šahados formulė skamba taip: „Aš liudiju, kad nėra kito dievo, tik Dievas, ir aš liudiju, kad Mahometas yra Dievo pasiuntinys.“ (Ashhadu an lā ilāha illā Allāh, wa … [Skaityti toliau…]

Žodis tawḥīd (arab. التوحيد) kilęs iš veiksmažodžio waḥḥada – „vienyti, pripažinti vienybę“. Religiniame kontekste tai reiškia Dievo vienybę – tikėjimą, kad yra tik vienas Dievas (Allāh), neturintis partnerių, sūnų, pagalbininkų ar konkuruojančių jėgų. Tawḥīd yra islamo esmė, kertinis tikėjimo akmuo, nuo kurio priklauso visa musulmono pasaulėžiūra. Ši žinia atsispindi šahadoje – islamo tikėjimo išpažinime: „Lā … [Skaityti toliau…]

Thamūdai – tai senovinė arabų gentis, kuri, pagal islamo tradiciją, gyveno po Nūḥ (Nojaus) tautos ir po ʿĀd genties. Korane jie minimi daug kartų kaip Dievo nubausta tauta, kuri atmetė pranašą Ṣāliḥ (Salehą). Žodis Thamūd (ثَمُود) vartojamas tiek kaip tautos pavadinimas, tiek kaip simbolis užkietėjusio netikėjimo. Korane rašoma:„Ir į Thamūdą [Mes pasiuntėme] jų brolį Ṣāliḥą. … [Skaityti toliau…]

orano tekstas kai kurių surų pradžioje prasideda raidžių junginiais, kuriuos arabų kalba vadina al-ḥurūf al-muqaṭṭaʿāt – „atskirtosios raidės“. Vienas iš tokių pavyzdžių yra „Tā Sīn Mīm“ (طسم). Šios trys raidės įrašytos 26 suros „Aš-Šu‘arā“ (Poetai) ir 28 suros „Al-Kasas“ (Pasakojimas) pradžioje. Korane skaitome: „Tā. Sīn. Mīm. Štai – aiškūs Rašto ženklai“ (26:1–2). Čia pats tekstas … [Skaityti toliau…]

Žodis „retorinis“ kilęs iš graikų kalbos rhetorikos – „oratorystės menas“, kuris savo ruožtu siejasi su žodžiu rhetor – „oratorius, kalbėtojas“. Retorika senovės Graikijoje buvo laikoma viena svarbiausių mokslų šalia filosofijos ir logikos, nes ji mokė, kaip įtaigiai kalbėti, įtikinti, perteikti mintį. „Retorinis“ reiškia tai, kas susiję su iškalba, stiliaus priemonėmis, ypatingu kalbos paveikumu. Retoriniai klausimai … [Skaityti toliau…]

Refrenas – tai literatūros ir muzikos terminas, reiškiantis pakartojamąją frazę ar posmą, kuris nuolat kartojasi kūrinio eigoje. Žodis kilęs iš prancūzų refrain, kuris savo ruožtu siejasi su lotynų refringere – „laužti, atmušti, atkartoti“. Muzikoje refrenas dažniausiai atitinka priedainį – tai dalis, kuri skamba po kiekvieno posmo, pabrėžia kūrinio pagrindinę mintį ir įstringa klausytojui. Pavyzdžiui, dainose … [Skaityti toliau…]

Barzachas (arab. barzakh) islame reiškia užtvarą, ribą arba tarpinę būseną tarp šio pasaulio gyvenimo ir paskutinio prisikėlimo. Tai dvasinis tarpsnis, kuriame žmogus atsiduria po mirties ir išlieka iki Teismo dienos. Pats terminas vartojamas Korane, kur jis apibūdina ne tik geografinę, bet ir metafizinę ribą. Pirmiausia barzachas minimas su pomirtiniu gyvenimu. Korane rašoma: „Kad aš galėčiau … [Skaityti toliau…]