Kas yra kas?

Manichėjizmas yra dualistinė religija, kurią III a. po Kr. Persijoje įkūrė pranašas Manis. Ši sinkretinė religinė srovė jungė krikščionybės, zoroastrizmo, budizmo ir gnosticizmo elementus, siūlydama savitą kosmologiją, kuri aiškino gėrio ir blogio kovą pasaulyje. Manichėjizmas kvietė žmogų ieškoti dvasinio išsilaisvinimo per žinojimą ir asketizmą, tačiau jo griežtas dualizmas ir sudėtinga kosmologija ribojo jo suderinamumą su … [Skaityti toliau…]

Providencija krikščioniškoje teologijoje reiškia Dievo rūpinimąsi ir vadovavimą kūrinijai, įskaitant visą pasaulį ir kiekvieno žmogaus gyvenimą. Ši sąvoka atspindi tikėjimą, kad Dievas ne tik sukūrė pasaulį, bet ir nuolat jį palaiko, kreipia į gera ir įgyvendina savo planą. Lietuvių kalboje žodis „providence“ verčiamas kaip „Apvaizda“, pabrėžiant Dievo išmintį ir meilę, kuri lydi kiekvieną gyvenimo akimirką.

Platono dialogas „Timajas“ yra vienas iš reikšmingiausių antikos filosofijos kūrinių, kuriame aptariama visatos kilmė, struktūra ir žmogaus vieta joje. Viena iš įsimintiniausių šio veikalo idėjų yra laiko apibrėžimas kaip „judantis amžinybės atvaizdas“ (kinēton tina eikona aiōnos). Ši frazė, išsakyta Timajaus veikėjo, atspindi Platono bandymą suderinti amžinybės – nekintamos, tobulos būsenos – ir laiko, kaip kintamo, … [Skaityti toliau…]

Stoikai buvo viena įtakingiausių senovės filosofinių mokyklų, kurios įtaka siekia Antikos laikus. Filosofija gimė Atėnuose apie 300 m. pr. Kr., kai Kipre gimęs Zenonas iš Kitijo ėmė mokyti po stoa poikile – dažytuoju portiku, nuo kurio ir kilo mokyklos pavadinimas. Stoicizmo pagrindas buvo gyvenimas pagal gamtą, derinant protą, dorybę ir vidinį ramumą. Stoikai manė, kad … [Skaityti toliau…]

Didysis gaisras, arba ekpyrosis (gr. ἐκπύρωσις, „sunaikinimas ugnimi“), yra senovės stoikų filosofijos sąvoka, apibūdinanti ciklišką visatos sunaikinimą ir atsinaujinimą per kosminę ugnį. Ši idėja, kilusi iš graikų stoicizmo, atspindi ne tik kosmologinį visatos suvokimą, bet ir gilią filosofinę bei etinę perspektyvą, kaip žmogus turėtų gyventi žinodamas, kad viskas yra laikina, tačiau kartu amžina per begalinį … [Skaityti toliau…]

Begalybė – tai sąvoka, kuri peržengia žmogaus vaizduotės ribas, keldama klausimus apie visatos prigimtį, Dievo esmę ir mūsų pačių egzistenciją. Šiame straipsnyje nagrinėjama begalybė per keturias perspektyvas: religinę, teologinę, filosofinę ir matematinę, atskleidžiant, kaip kiekviena jų praturtina mūsų supratimą apie šią paslaptingą idėją. Religiniu požiūriu begalybė dažnai siejama su dieviškąja esybe, kuri yra neaprėpiama ir … [Skaityti toliau…]

Tifonas, kurio originalus graikiškas ir angliškas vardas yra Typhon (Τυφῶν), yra ne dievas ir ne velnias, o pati didžiausia, baisiausia ir galingiausia pabaisa visoje graikų mitologijoje. Jis nebuvo tiesiog dar vienas monstras, su kuriuo kovojo didvyriai; Tifonas buvo kosminis košmaras, pirmapradžio chaoso įsikūnijimas, kurio vienintelis tikslas buvo nuversti Dzeusą ir sunaikinti Olimpo dievų tvarką. Jis … [Skaityti toliau…]

Čiortas, kurio rusiškas originalas yra Чёрт (senesnėje rašyboje Чорт), o labiau paplitusi tarptautinė transkripcija – Tchort, yra viena iš pagrindinių ir labiausiai atpažįstamų figūrų slavų demonologijoje. Nors jis dažnai tiesiogiai verčiamas kaip „rusų velnias“, toks apibrėžimas yra per siauras ir neatskleidžia visos jo sudėtingos kilmės. Čiortas yra ne tiek konkretus demono asmenvardis, kiek bendrinis terminas, … [Skaityti toliau…]

Samaelis, kurio vardas dažniausiai rašomas Samael, o kartais ir Sammael, yra viena galingiausių, sudėtingiausių ir baisiausių figūrų, atsiradusių vėlesnėje žydų, ypač Talmudo ir Kabalos, tradicijoje. Jo vardas hebrajų kalba (סַמָּאֵל) tiesiogiai verčiamas kaip „Dievo nuodai“ arba „Dievo tulžis“, ir ši reikšmė puikiai apibrėžia jo dviprasmišką ir šiurpią prigimtį. Skirtingai nuo krikščioniškojo Šėtono, kuris yra absoliutus … [Skaityti toliau…]

Saitanas ir Šaitanas iš esmės yra tas pats vardas, apibūdinantis blogio įsikūnijimą, tačiau kilęs iš skirtingų kultūrinių ir lingvistinių šakų, kurios abi remiasi tuo pačiu semitišku prototipu. Hebrajiškas terminas „Šėtonas“ (hebr. ha-Satan, הַשָּׂטָן), reiškiantis „priešininkas“ arba „kaltintojas“, yra tiesioginis abiejų vardų pirmtakas. Terminą „Saitanas“, kaip „Enocho sinonimą velniui“, reikėtų suprasti kaip angliškos transkripcijos „Satan“ variantą, … [Skaityti toliau…]