Kas yra kas?

Senovėje žmonės tikėjo, kad pasaulis parašytas skaičiais. Ne tik matematikai, bet ir mistikai pastebėjo, kad tam tikri skaičiai turi ypatingą galią – jie pasirodo gamtoje, religijoje, mene, net žmogaus gyvenime. Todėl atsirado sąvoka „dieviškasis skaičius“ – tai ne paprastas matematinis vienetas, bet simbolis, per kurį galima pajusti aukštesnę tvarką. Vienas garsiausių pavyzdžių yra skaičius 3. … [Skaityti toliau…]

„Ežero dama“ – tai romantizmo epochos kūrinys, kurio autorius škotų rašytojas seras Walteris Scottas. Jis parašė poemą The Lady of the Lake 1810 metais, o veiksmas vyksta Škotijos Aukštikalnėse, ežerų ir kalnų apsuptoje gamtoje. Pati „ežero dama“ – tai paslaptinga herojė Elena, gyvenanti prie Lomondo ežero, kurios grožis ir taurumas tampa viso pasakojimo ašimi. Kūrinyje … [Skaityti toliau…]

Lotyniškai „Ave Maria“ reiškia „Sveika, Marija“. Tai pirmieji žodžiai vienos iš garsiausių katalikų maldų, skirtos Dievo Motinai Mergelei Marijai. Ši malda remiasi evangelijos pasakojimu, kai angelas Gabrielius pasirodė Marijai ir ją pasveikino sakydamas „Sveika, malonės pilnoji, Viešpats su tavimi“ (Lk 1, 28). Todėl „Ave Maria“ tapo ne tik žodžiais, bet ir ištisa dvasine tradicija, lydinčia … [Skaityti toliau…]

Vaišnavizmas – vienas iš pagrindinių hinduizmo kelių, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas Aukščiausiajam Dievui Višnu ir jo įsikūnijimams: Krišnai, Ramai, Narasimhui ir kitiems. Tai tarsi didžiulė dvasinė šeima, kurioje kiekvienas avataras turi savo charakterį, istoriją ir gerbėjus. Jei krikščionybėje daug kas atsiremia į Kristų, o islamas remiasi pranašo Mahometo mokymais, tai vaišnavų kelias veda per Višnu … [Skaityti toliau…]

Žodis homeostazė kilęs iš graikų kalbos junginio homoios („panašus“, „vienodas“) ir stasis („būsena“, „stovėjimas vietoje“). Pažodžiui šis terminas reiškia „pastovi būsena“. Mokslinėje kalboje homeostazė apibūdina organizmo gebėjimą palaikyti vidinę pusiausvyrą, nepriklausomai nuo išorinių aplinkos pokyčių. Tai reiškia, kad kūnas nuolat koreguoja temperatūrą, pH, skysčių balansą, gliukozės kiekį kraujyje ir daugybę kitų parametrų, kad išliktų gyvas … [Skaityti toliau…]

Žodis „intruzija“ kilęs iš lotyniško intrusio, kuris reiškia „įsibrovimą“. Lietuvių kalboje vartojamos abi formos – intruzija ir intrusija. Kalbininkai dažniau rekomenduoja formą su z (intruzija), nes ji atitinka tarptautinių žodžių darybos taisykles. Vis dėlto šnekamojoje kalboje galima sutikti ir be „z“ – intrusija. Abi vartosenos randamos, tačiau tikslingiau laikytis intruzijos varianto. Kasdienybėje šis terminas naudojamas … [Skaityti toliau…]

Apulėjaus „Auksinis asilas“ (Metamorphoseon libri XI, dar vadinamas Asinus aureus) – vienintelis pilnai išlikęs romėnų romanas, parašytas II a. po Kr. Tai nepaprastai įvairus kūrinys, kuriame dera satyra, nuotykiai, magija, erotika ir religinė simbolika. Autorius – Apulėjus iš Madaūros, Afrikos provincijoje gimęs rašytojas ir filosofas, priklausęs vadinamajai antrosios sofistikos epochai. Pagrindinis romano herojus – jaunuolis … [Skaityti toliau…]

Pavadinimas „Pompėja“ lietuvių kalboje vartojamas keliais skirtingais atvejais, todėl svarbu atskirti, ką jis reiškia. Vardininkas „Pompėjai“ žymi senovės romėnų miestą, tačiau šnekamojoje kalboje žmonės dažnai sako „Pompėja“, tarsi tai būtų vienaskaitinis pavadinimas. Tokia forma paplitusi, bet istoriškai tiksli miesto forma yra daugiskaitinė – Pompėjų miestas. Tuo tarpu „Pompeja“ taip pat gali būti asmenvardis, todėl reikšmės … [Skaityti toliau…]

Lemnas yra Egėjo jūros sala, priklausanti Graikijai, turinti itin seną mitologinę ir istorinę praeitį. Ji stovi šiaurės rytinėje Egėjo dalyje, netoli Mažosios Azijos krantų. Senovėje Lemnas garsėjo ne tik savo geografinėmis savybėmis, bet ir mitais, kurie suteikė salai ypatingą, kartais net bauginančią aurą. Graikų mitologijoje Lemnas pirmiausia siejamas su dievu Hefaistu. Pasak legendos, jį, ką … [Skaityti toliau…]

Mentula dažniausiai pasitaiko romėnų poeto Marcialio (Martialis) epigramose. Jo kūriniuose žodis vartojamas šaipantis, pajuokaujant ar tiesiai įžeidžiant. Pavyzdžiui, buvo rašoma apie vyrus, kurie elgiasi nevyriškai, todėl jų vardas sutapatinamas su „mentula“. Lotynų kalboje egzistuoja ir kitų sinonimų: verpa, fascinus, phallus. Bet „mentula“ išsiskiria savo šiurkštumu – tai labiau liaudiškas nei literatūrinis terminas. Kai kurie kalbininkai … [Skaityti toliau…]

Sėklidės (testikulai) – tai poriniai vyro reprodukcinės sistemos organai, atliekantys dvi esmines funkcijas: gamina spermatozoidus ir išskiria hormonus, daugiausia testosteroną. Jos veikia tarsi maži biologiniai fabrikai, kurių aktyvumas daro įtaką ne tik vaisingumui, bet ir visai vyro sveikatai, nuotaikai, energijai bei netgi socialiniam elgesiui. Testikulai įsikūrę kapšelyje (scrotum) – odiniame maišelyje, kuris kabo už varpos. … [Skaityti toliau…]

Epigrama – tai trumpa, lakoniška literatūros forma, kurioje daugiausia dėmesio skiriama vienai minčiai, pastebėjimui ar paradoksui. Pats terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio epigramma, reiškiančio „užrašas“. Senovės Graikijoje epigramos iš tiesų buvo trumpi įrašai ant akmenų, statulų ar paminklų. Jie galėjo būti skirti atminti žuvusiems kariams, pagerbti dievus ar pabrėžti kokį nors įvykį. Epigramos ištakos … [Skaityti toliau…]