Žodis tafsīr (arab. تفسير) kilęs iš veiksmažodžio fassara, kuris reiškia „paaiškinti, išaiškinti, atskleisti“. Tad tafsīr pažodžiui reiškia „aiškinimas“. Islamo tradicijoje tafsir yra specialus terminas, skirtas Korano aiškinimui ir komentavimui. Jo tikslas – padėti tikintiesiems suprasti Dievo žodį ne tik pažodžiui, bet ir gilesniuose sluoksniuose.
Kaip krikščionybėje egzistuoja egzegezė, taip islame – tafsiras. Abiem atvejais siekiama suprasti šventąjį tekstą, bet metodai ir akcentai skiriasi. Korano tekstas parašytas arabiškai VII amžiuje, todėl kai kurios jo eilutės sunkiai suprantamos be istorinio, kalbinio ir teologinio konteksto. Čia ir atsirado tafsiro tradicija – praplečianti, paaiškinanti ir sukonkretinanti Dievo žodį.
Pats Koranas užsimena, kad jo tekstas turi aiškių ir neaiškių vietų (3:7). Taigi prireikė aiškintojų – mufassirūn, kurie pasitelkdami pranašo Mahometo hadithus, arabų kalbos niuansus ir ankstyvųjų bendruomenių žinias paaiškintų sunkiai suprantamus posakius.
Pagrindinės tafsiro rūšys
- Tafsīr bi’l-ma’thūr („pagal tradiciją“). Tai aiškinimas, remiantis pačiu Koranu, pranašo Mahometo hadithais, ankstyvųjų draugų (sahabah) ir jų mokinių (tabi‘ūn) paaiškinimais. Tai laikoma patikimiausia tafsiro forma.
- Tafsīr bi’r-ra’y („pagal nuomonę“). Tai aiškinimas, grindžiamas mąstymu, logika ir kalbos analize. Ši rūšis plačiau taikyta vėliau, kai islamo mokslininkai pasitelkė filosofiją, teisę, gramatiką.
- Mistinis (sufijų) tafsiras. Sufizme Koranas aiškinamas dvasiškai, ieškoma vidinių prasmės sluoksnių.
- Teisinis tafsiras. Koncentruojasi į šariato normas – pvz., kas leidžiama, kas draudžiama, kaip taikyti įstatymus.
Žymiausi tafsiro autoriai
- at-Tabarī (839–923) – vienas garsiausių mufassirų, parašęs milžinišką komentarą „Jāmiʿ al-bayān ʿan ta’wīl āy al-Qurʾān“. Tai laikoma klasikiniu tafsiru, apimančiu įvairias ankstyvąsias interpretacijas.
- al-Qurtubī (1214–1273) – garsėjo teisiniais aiškinimais, jo tafsiras sutelkė dėmesį į šariato normas.
- Ibn Kathīr (1301–1373) – parašė vieną iš populiariausių tafsirų, kuris dažnai naudojamas iki šiol („Tafsīr al-Qurʾān al-ʿAẓīm“). Jis labiau rėmėsi hadithais ir ankstyvųjų mokinių tradicija.
- Fakhr ad-Dīn ar-Rāzī (1149–1209) – filosofinis tafsiras, jungęs logiką, teologiją, metafiziką.
- aš-Šawkānī (1759–1834) – jo komentarai pabrėžė nepriklausomą interpretaciją, nors remtasi ir tradicija.
Šiuolaikiniame pasaulyje atsirado modernių tafsirų, kurie Korano eilutes aiškina atsižvelgdami į dabartines socialines problemas, mokslą, politiką.
- Korane rašoma: „Tai Palaimintoji Knyga, kurią Aš tau apreikšdavau, kad jie apmąstytų jos eilutes ir kad turintys protą prisimintų.“ (38:29)
- Pranašas Mahometas yra sakęs: „Geriausias tarp jūsų yra tas, kuris mokosi Korano ir jo moko kitus.“ (Hadith, Sahih al-Bukhari)