Kas yra kas?

Irokėzai – viena iš labiausiai išsivysčiusių ir įtakingiausių Šiaurės Amerikos tautų sąjungų, dar iki europiečių atvykimo sukūrusi unikalų politinį ir religinį pasaulį. Jie patys save vadino Haudenosaunee, tai reiškia „Ilgojo namo žmonės“. Šis pavadinimas atspindi jų gyvenimo būdą – bendruomeniškumą, šeimos ryšius ir darną su gamta. Irokėzų sąjunga susiformavo dar prieš Kolumbo keliones, maždaug XV … [Skaityti toliau…]

Posakis „Bažnyčios sėkla“ (lotyniškai semen est sanguis Christianorum – „krikščionių kraujas yra Bažnyčios sėkla“) yra viena iš labiausiai įsišaknijusių ankstyvosios krikščionybės minčių. Ji išreiškia paradoksą: kuo labiau Bažnyčia buvo persekiojama, tuo stipresnė ji tapo. Frazė priskiriama Tertulianui, Šiaurės Afrikos rašytojui, gyvenusiam II–III amžiuje. Jis buvo vienas pirmųjų krikščionių apologetų – žmonių, kurie gindavo tikėjimą prieš … [Skaityti toliau…]

Žalioji kankinystė krikščionybėje reiškia tikėjimo liudijimą per savanorišką atgailą, asketišką gyvenimą ar ištvermę gyvenimo išbandymuose, nesusijusiuose su tiesioginiu persekiojimu ar kraujo praliejimu, skirtingai nei raudonoji (mirtis už tikėjimą) ar baltoji (kančios, tremtis) kankinystės. Ši kankinystės forma, simboliškai siejama su žalia spalva, atspindinčia augimą, atsinaujinimą ir viltį, pabrėžia dvasinę kovą ir atsidavimą Dievui per kasdienį gyvenimą, … [Skaityti toliau…]

Baltoji kankinystė krikščionybėje reiškia tikėjimo liudijimą per kančias, persekiojimus ar savanorišką atsižadėjimą žemiškų malonumų, tačiau be kraujo praliejimo, skiriasi nuo raudonosios kankinystės, kuri siejama su mirtimi. Ši kankinystės forma, pavadinta balta dėl tyrumo ir nekaltybės simbolikos, apima gyvenimą, pašvęstą Dievui per asketizmą, tremtį, kalėjimą ar kitus išbandymus, išlaikant tvirtą tikėjimą. Baltoji kankinystė pabrėžia vidinę auką … [Skaityti toliau…]

Raudonoji kankinystė krikščionybėje reiškia gyvybės auką dėl tikėjimo į Kristų, kai žmogus pasirenka mirtį, užuot išsižadėjęs Dievo, o jo kraujas tampa tikėjimo liudijimu, dažnai vaizduojamu raudona spalva, simbolizuojančia pralietą kraują. Ši kankinystės forma, skirtingai nei baltoji (asketiškas gyvenimas) ar žalioji (tremtis ar atgaila), yra tiesioginė auka, atspindinti Jėzaus kryžiaus kančią. Šv. Augustinas pabrėžė, kad kankinį … [Skaityti toliau…]

Žodis „martyrius“ (lot. martyr, gr. μάρτυς – „liudytojas“) krikščionybėje apibūdina žmogų, kuris dėl savo tikėjimo į Dievą patyrė persekiojimą, kančias ar net mirtį, bet išliko ištikimas savo įsitikinimams. Martyriai yra ne tik krikščioniškosios tradicijos šerdis, bet ir galingas tikėjimo, drąsos ir aukos simbolis. Graikiškas žodis μάρτυς iš pradžių reiškė „liudytojas“, žmogus, kuris paliudija tiesą, dažnai … [Skaityti toliau…]

Betanija – nedidelis kaimas, minimas Naujajame Testamente, turintis didelę religinę reikšmę krikščionybėje dėl savo sąsajų su Jėzumi, jo stebuklais ir artimais draugais. Betanija (hebr. Beit ʿAnya, „ančių namai“ arba „vargšų namai“) – kaimas, esantis maždaug 3 km į rytus nuo Jeruzalės, netoli Alyvų kalno. Naujajame Testamente ji minima kaip vieta, kur Jėzus dažnai lankydavosi, ilsėdavosi … [Skaityti toliau…]

Abraomo prieglobstis (hebr. ḥêq ʾAvrāhām, gr. kolpos Abraam) – tai biblinė sąvoka, minima Jėzaus palyginime apie turtuolį ir vargšą Lazarą (Luko 16:19–31), apibūdinanti teisųjų pomirtinę būseną, kur jie ilsisi po mirties. Abraomo prieglobstis yra simbolinė vieta arba būsena, kur, pagal žydų tikėjimą I a., teisūs žmonės po mirties patenka į ramybės ir bendrystės su Dievu … [Skaityti toliau…]

Sanskrito žodis Drishti (दृष्टि) reiškia „žvilgsnis“, „matymas“ arba „požiūris“. Indų filosofijoje, jogoje ir meditacijoje jis apibūdina ne tik fizinį akių žvilgsnį, bet ir sąmonės kryptį – tai, į ką žmogus nukreipia dėmesį tiek išorėje, tiek savo viduje. Drishti yra ne paprastas žiūrėjimas, o matymo būdas, kuris formuoja mintis, emocijas ir net charakterį. Jogoje sakoma, kad … [Skaityti toliau…]

Manipura (sanskrito k. Maṇipura, reiškianti „brangakmenių miestas“) – tai trečioji čakra žmogaus energinėje sistemoje, esanti bambos srityje, ten, kur kūne jaučiamas šilumos, stiprybės ir vidinės galios centras. Ji vadinama saulės rezginio čakra, nes jos energija siejama su ugnimi, šviesa ir gebėjimu transformuoti tiek maistą, tiek emocijas į gyvybinę jėgą. Manipuros simbolis – dešimties žiedlapių lotosas, … [Skaityti toliau…]

Būna, kad vienas žmogus mato pasaulį visai kitaip nei kitas. Vienam žolė atrodo gyvai žalia, kitam ji galėtų būti visai kito atspalvio, nors abu žvelgia į tą patį peizažą. Vieno mėlyna gali būti tokia, kokią kitas vadintų pilka ar violetine. Net skausmas, džiaugsmas ar prisiminimas, kuriuos patiria žmogus, yra unikalūs – jų neįmanoma perduoti ar … [Skaityti toliau…]

Senovės majų pasaulėžiūroje egzistavo paslaptinga vieta, kurios vardas iki šiol kelia pagarbą ir smalsumą – Xibalba (tariama „šibalba“). Šis pavadinimas klasikinėje majų kalboje reiškia „baimės vieta“ arba „nusileidimo pasaulis“. Tai ne tik mitinė erdvė, bet ir sudėtingas dvasinis pasaulis, apibūdinantis žmogaus kelionę po mirtį, sielos išbandymus ir amžiną kovą tarp šviesos bei tamsos. Apie Xibalbą … [Skaityti toliau…]