Kas yra kas?

Islamo mokyme Jahannam – tai pragaras, vieta, kur atmetusieji Dievo valią, neištikimi ir nuodėmingieji patiria bausmę už savo darbus. Koranas jį mini daugiau nei 70 kartų, vaizduodamas ne kaip paprastą ugnį, bet kaip sudėtingą sistemą su lygiais, kankinimais ir amžinu atpildu. Tai ne kerštas, o teisingumas: Alachas duoda pagal tai, ką žmogus pasirinko gyvenime. Pranašas … [Skaityti toliau…]

Islamo tikėjime Ateities teismas, arabų kalba vadinamas Yawm ad-Dīn (Teismo diena), užima centrinę vietą. Tai ne abstrakti idėja, o realus įvykis, kai visas pasaulis baigsis, o kiekvienas žmogus stos prieš Alachą atsiskaityti už savo darbus. Koranas mini šią dieną daugiau nei 300 kartų, pabrėždamas jos neišvengiamybę ir teisingumą. Ji primena, kad gyvenimas žemėje – tik … [Skaityti toliau…]

Sunkus akmuo nusirita nuo pečių – štai kaip krikščionybėje atrodo nuodėmių atleidimas. Tai Dievo veiksmas, kuris išlaisvina iš kaltės ir atveria kelią į amžinąjį gyvenimą. Nuodėmės – dideli nusikaltimai ar kasdienės klaidos: pyktis, pavydas, tingėjimas padėti kitam. Biblija sako, kad visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės (Rom 3, 23). Bet Dievas nori atleisti. Jėzus kalbėjo … [Skaityti toliau…]

Lontara raštas kilęs iš senosios Indijos Brâhmî raštų šeimos – per Pallava, Kawi formas susiformavo Sulavezėje naudojama sistema. Pavadinimas „Lontara“ siejamas su palmių lapų („lontar“) tradicija, ant kurios bugių ir kitų Sulavezės genčių bendruomenių raštai buvo užrašomi. Lontara priskiriama abugidos tipo raštui: kiekviena priebalsė turi iš karto lydintį balsį /a/ (nebent jis pakeičiamas diakriniu ženklu). … [Skaityti toliau…]

Geltonasis imperatorius (Huangdi, 黄帝) – viena svarbiausių ir labiausiai idealizuotų figūrų senovės kinų kultūroje. Jis laikomas mitiniu Kinijos civilizacijos pradininku, išminčiumi ir pirmuoju suvienytoju, kuris davė pradžią kultūriniam ir dvasiniam kinų tapatumui. Pasak seniausių kronikų, Geltonasis imperatorius gyveno maždaug XXVII–XXVI a. pr. Kr., laikotarpiu, kai Kinijoje dar nebuvo rašytinės istorijos. Jis minimas kartu su kitais … [Skaityti toliau…]

Kosmogonija – tai pasakojimas ar teorija apie pasaulio ir visatos atsiradimą. Žodis kilęs iš graikų kalbos (kosmos – tvarka, visata, ir gignesthai – gimti, rastis), todėl pažodžiui reiškia „visatos gimimą“. Skirtingose kultūrose kosmogonija gali būti pateikiama kaip mitas, filosofinis samprotavimas arba religinis mokymas, aiškinantis, kaip iš chaoso ar nebūties atsirado dangus, žemė, gyvybė ir žmogus. … [Skaityti toliau…]

Žodis demonizavimas kilęs iš graikų kalbos žodžio daimōn – „dvasia“, „genijus“, „nematoma būtybė“. Senovės Graikijoje daimonai nebuvo blogio įsikūnijimai – jie reiškė tarpininkus tarp dievų ir žmonių, sielos vadovus ar įkvėpimo šaltinius. Tik vėlesnėje krikščioniškoje tradicijoje šis žodis įgavo neigiamą reikšmę, tapo siejamas su piktosiomis dvasiomis – demonais. Iš to kilo ir dabartinis žodis demonizavimas, … [Skaityti toliau…]

Dievo problema – tai vienas iš seniausių ir sudėtingiausių klausimų teologijoje ir filosofijoje, kuris siekia paaiškinti, kaip visagalis ir gailestingas Dievas gali leisti egzistuoti blogį, kančią ir netobulumą pasaulyje. Ši dilema, dar žinoma kaip problematika blogio, kelia esminį iššūkį tikintiesiems, nes ji liečia pačią Dievo prigimtį ir jo santykį su sukurtuoju pasauliu. Dievo problema kyla … [Skaityti toliau…]

Vidurkio dėsnis – tai mintis, kad kai tam tikras reiškinys kartojamas daugybę kartų, rezultatai galiausiai pasiskirsto aplink vidurkį. Kitaip tariant, nors pavieniai įvykiai gali atrodyti atsitiktiniai ar net chaotiški, visumos elgesys ilgainiui tampa dėsningas. Mokslinis požiūris Matematikoje ir statistikoje vidurkio dėsnis (angl. law of large numbers) sako, kad didėjant bandymų skaičiui, atsitiktinių rezultatų vidurkis artėja … [Skaityti toliau…]

Vibracijos samprata įvairiose dvasinėse ir filosofinėse tradicijose aiškinama skirtingai, tačiau dažniausiai ji reiškia gyvybinės ar dvasinės energijos būseną, pagal kurią viskas juda, kinta ir sąveikauja. Tai nėra mokslinė sąvoka, o metafora, kuria religijos ir meditacinės praktikos bando apibūdinti subtilius žmogaus ar pasaulio būsenų pokyčius. Hermetizmas Hermetinėje filosofijoje teigiama, kad visata kyla iš proto, todėl visa … [Skaityti toliau…]

Korpuskulė – tai mažytė dalelė, atomas ar subatominė struktūra, laikoma materijos pagrindiniu vienetu. Pats žodis kilęs iš lotyniško „corpusculum“, reiškiančio „mažas kūnas“ (iš corpus – „kūnas“ + mažybinė priesaga -culum). Korpuskulės sąvoka turi ilgą ir įdomią istoriją – ji žymi kelių amžių mokslo ir filosofijos virsmus nuo metafizikos iki šiuolaikinės fizikos. Senovės mąstytojai, tokie kaip … [Skaityti toliau…]

Žodis transmutacija kilęs iš lotynų kalbos transmutatio – „pakeitimas“, „perkeitimas“ (trans – „per, anapus“ + mutare – „keisti“). Iš pradžių šis terminas buvo vartojamas alchemijoje, kur reiškė siekį paversti paprastus metalus tauriaisiais, pavyzdžiui, šviną – į auksą. Tačiau hermetinėje filosofijoje, ypač Kibalione, transmutacija įgauna dvasinę prasmę: tai sąmonės virsmas, vidinis žmogaus perkeitimas iš žemesnės būsenos … [Skaityti toliau…]