Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Žodis doksologija (gr. doxología, iš doxa – „šlovė“ ir lógos – „žodis, kalba“) reiškia šlovinimo formulę arba maldos pabaigos giesmę, kurioje išreiškiama garbė Dievui. Tai seniausia liturginė forma, aptinkama tiek krikščioniškose, tiek kitų religijų tradicijose. Krikščionybėje doksologija tapo neatsiejama kasdienės maldos ir liturgijos dalimi, išreiškiančia padėką ir ištikimybę Dievui. Doksologija yra trumpa garbinimo išraiška, sakoma … [Skaityti toliau…]
Žodis kebatinan kilęs iš javiečių kalbos žodžio batin, kuris reiškia vidinį, dvasinį, paslėptą, sielinį. Pridėjus priešdėlį ke- ir priesagą -an (kurios javiečių kalboje kuria abstrakčius daiktavardžius), gaunama reikšmė „vidiškumas“, „dvasinė būsena“ arba tiesiog „vidinis kelias“. Taigi, kebatinan pažodžiui reiškia „tai, kas priklauso vidui“ – priešingybė lahir („išoriniam, materiališkam“). Indoneziečių pasaulėžiūroje tai yra dvasinė dimensija, kur … [Skaityti toliau…]
Digambarai – tai viena iš dviejų pagrindinių džainizmo šakų, kurios pavadinimas sanskrito kalba Digambara reiškia „apsisiautęs dangumi“. Šis pavadinimas simbolizuoja visišką atsisakymą nuo nuosavybės ir pasaulietinių dalykų – digambarų vienuoliai vaikšto nuogi, nes tiki, kad tik taip žmogus gali pasiekti tikrąją laisvę nuo prisirišimų. Džainizmas, kuriam priklauso digambarai, yra senovės Indijos religija, mokanti, kad visos … [Skaityti toliau…]
Švetambarai – tai viena iš dviejų pagrindinių džainizmo šakų, kurios pavadinimas sanskrito kalba Śvetāmbara reiškia „baltai apsirengę“. Ši bendruomenė susiformavo maždaug IV–III a. prieš mūsų erą, kai džainų vienuoliai išsiskyrė dėl požiūrio į asketizmo griežtumą ir šventraščių išsaugojimą. Švetambarai tiki, kad Mahaviro mokymas buvo ištikimai perduotas per kartas ir išliko jų šventraščiuose – Agamose, kurios … [Skaityti toliau…]
Agamos – tai džainų šventraščiai, kuriuose surašyti Mahaviro ir ankstesniųjų tirthankarų mokymai. Džainizmas – senovės Indijos religija, kilusi maždaug VI a. prieš mūsų erą, skelbianti visišką nekenkimą visai gyvybei, dvasinę savitvardą ir išsilaisvinimą be kūrėjo dievo pagalbos. Jos sekėjai tiki, kad kiekviena būtybė – žmogus, gyvūnas ar net augalas – turi sielą, ir tik apsivalydama … [Skaityti toliau…]
Anekantavada – tai viena iš pagrindinių džainų filosofijos doktrinų, kurios esmė yra daugiapusiškos tiesos pripažinimas. Žodis „anekantavada“ sudarytas iš sanskrito šaknų an (ne), ekanta (vienpusiškumas) ir vada (mokymas, požiūris). Pažodžiui tai reiškia „ne vienpusiškumo mokymas“ – t. y. mintis, kad tiesa niekada nėra viena ar absoliuti iš vieno taško. Ji turi daug kampų, o kiekvienas … [Skaityti toliau…]
Džainizmas – tai senovės Indijos religija, mokanti visiško nekenkimo, vidinės drausmės ir dvasinio išsivadavimo be kūrėjo dievo pagalbos. Ji gimė maždaug VI amžiuje prieš mūsų erą, tuo pačiu laikotarpiu kaip budizmas, ir buvo glaudžiai susijusi su Indijos šramanų judėjimu – asketų, atmetusių vedų apeigas ir aukas, dvasiniu sąjūdžiu. Džainizmo ištakos siekia dar ankstesnius laikus – … [Skaityti toliau…]
Babalawo – tai jorubų religijos žynys, išminties saugotojas ir Ifá pranašystės sistemos meistras. Pats žodis babalawo jorubų kalboje reiškia „tėvas, kuris žino paslaptis“ (baba ni awo), o šios „paslaptys“ – tai ne tik pranašystės technikos, bet ir gilus supratimas apie gyvenimo dėsnius, likimą, dvasinę tvarką bei moralinį elgesį. Babalawo laikomas Orunmilos – išminties ir pranašystės … [Skaityti toliau…]
Ifá sistema – tai viena seniausių ir sudėtingiausių pasaulio dvasinių pranašavimo ir išminties tradicijų, kilusi iš Vakarų Afrikos, ypač iš jorubų tautos, gyvenančios dabartinės Nigerijos, Benino ir Togo teritorijose. Tai nėra vien būrimo metodas – tai visą visatą apimantis pasaulėvaizdis, kuriame žmogus, gamta ir dieviškumas egzistuoja vienoje moralinėje ir kosminėje tvarkoje. Ifá sistema remiasi tikėjimu, … [Skaityti toliau…]
Manitai – tai dvasinės būtybės ir gyvybės jėgos, kurias garbino delavarai, algonkinai, cree, ojibvai ir kitos Šiaurės Amerikos tautos. Šis žodis kilęs iš algonkinų kalbos šaknies manitou ir reiškia „dvasinę galią“, „slaptą jėgą“ arba „gyvybės esmę“. Manitai nebuvo laikomi atskirais dievais, o veikiau gyvomis Kūrėjo energijos išraiškomis, pasireiškiančiomis visoje gamtoje. Šiaurės Amerikos tautų pasaulėžiūroje nebuvo … [Skaityti toliau…]
Delavarai – viena seniausių Šiaurės Amerikos tautų, priklausanti didžiajai algonkinų kalbų šeimai. Jie gyveno rytinėje žemyno pakrantėje – dabartinėse Delavero, Pensilvanijos, Naujojo Džersio ir Niujorko teritorijose. Europiečiai juos pavadino Delavarais pagal Delavero upę ir baroną de la Warr, kurio vardu ši upė buvo pavadinta XVII amžiuje. Tačiau patys jie vadino save Lenape arba Lenni-Lenape, tai … [Skaityti toliau…]
Algonkinai – viena didžiausių ir plačiausiai paplitusių Šiaurės Amerikos indėnų tautų grupių, apėmusi daugybę genčių nuo Atlanto vandenyno pakrantės iki Didžiųjų ežerų. Tai ne viena tauta, o kalbinė šeima, kuriai priklausė ojibvai, cree, delavarai, abenakiai, lenapai, ottavos, mi’kmakai, saugai ir kitos gentys. Juos jungė bendra kalbų šaknis ir panašus pasaulėvaizdis – pagarba žemei, dvasinei gyvybei … [Skaityti toliau…]