Kas yra kas?

Etruskai buvo viena paslaptingiausių ir kultūriškai turtingiausių senovės Italijos tautų, gyvenusi dabartinės Toskanos, Umbrijos ir Lacijaus regionuose nuo VIII a. pr. Kr. iki jų visiškos asimiliacijos į Romos valstybę I a. pr. Kr. Nors jų kalba iki šiol nėra pilnai iššifruota, o rašytinių šaltinių išliko nedaug, archeologiniai radiniai, kapavietės ir romėnų liudijimai leidžia atkurti gana … [Skaityti toliau…]

Rastafari judėjimas – tai XX a. pradžioje Jamaikoje gimusi religija ir kultūrinė filosofija, išaugusi iš juodaodžių bendruomenių kovos dėl tapatybės, dvasinės laisvės ir istorinės atminties. Judėjimas susiformavo kaip atsakas į kolonializmo, vergovės ir rasinės nelygybės palikimą, o jo šerdis – tikėjimas, kad Afrikos žmonės turi sugrįžti prie savo šaknų, atgauti orumą ir suvokti save kaip … [Skaityti toliau…]

Aarono lazda (hebrajiškai Mateh Aharon, angliškai Aaron’s Rod) Senajame Testamente minima kaip vienas iš kertinių Izraelio religinės valdžios ir dieviško autoriteto simbolių. Iš pirmo žvilgsnio tai buvo paprasta migdolo medžio lazda, priklausiusi Aaronui – Mozės broliui ir pirmajam Izraelio vyriausiajam kunigui. Tačiau jos istorija greitai peržengė paprasto kelionės atributo ribas. Biblinė tradicija ją pateikia kaip … [Skaityti toliau…]

Mastaba – tai senovės Egipto kapavietės tipas, atsiradęs ankstyvųjų dinastijų laikotarpiu ir plačiai naudotas Senosios Karalystės metu. Šios kapavietės yra vienas svarbiausių Egipto laidojimo architektūros elementų, iš kurių vėliau išsivystė piramidžių forma. Mastabos padėjo suformuoti tiek architektūrines, tiek religines tradicijas, kurios dominavo Egipte daugiau nei du tūkstančius metų. Pavadinimas mastaba nėra egiptietiškas. Jis kilęs iš … [Skaityti toliau…]

Koptai yra Egipto krikščionys, kurių religinė ir kultūrinė tradicija susiformavo I mūsų eros amžiuje, kai Aleksandrijoje pradėjo veikti pirmosios krikščionių bendruomenės. Pats žodis „koptas“ kilęs iš graikiško Aigyptios („egiptietis“), kuris vėliau per arabų kalbą (al‑qubṭ, qubṭī) įgijo siauresnę reikšmę ir imtas vartoti Egipto krikščionims apibūdinti. Taigi „koptas“ iš pradžių reiškė tiesiog „egiptietis“, o tik vėliau … [Skaityti toliau…]

Dharmos ratas, dar vadinamas Dharmačakra (skr. धर्मचक्र = dharmacakra, tibet. ཆོས་ཀྱི་འཁོར་ལོ་ = chos-kyi ‘khor-lo), yra vienas svarbiausių budizmo simbolių. Lietuviškai šis pavadinimas tariamas „darmačiakra“. Dharmos ratas dažniausiai vaizduojamas kaip ratas su aštuoniais stipinais, simbolizuojančiais tauriojo aštuonlinkio kelio principus. Pats ratas žymi Budos mokymą – Dharmą, kuri buvo paleista į judėjimą tuomet, kai Buda pirmą kartą … [Skaityti toliau…]

Sakaros įrašai (originalo kalba egipt. hieroglifais: Serekh kontekste arba ritualiniuose tekstuose; lotyniškai: Inscriptiones Saqqarensis) – tai plati epigrafinių šaltinių grupė, rasta Sakaros nekropolyje, netoli senosios Egipto sostinės Memfio. Tai nėra vienas vientisas tekstas, o šimtmečius trukusi dokumentacija, užfiksuota ant piramidžių sienų, sarkofagų, stėlų ir kapaviečių (mastabų). Šie įrašai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: religinius-magiškus (Piramidžių … [Skaityti toliau…]

Dievo ginkluotė (originalo kalba gr. ἡ πανοπλία τοῦ Θεοῦ – hē panoplia tou Theou, lotyniškai Armatura Dei) yra viena žinomiausių Biblijos metaforų, aprašyta Apaštalo Pauliaus Laiške efeziečiams (Ef 6, 10–18). Ši sąvoka apibūdina dvasinį pasiruošimą ir apsaugos priemones, kurias krikščionis privalo pasitelkti susidūręs su dvasiniais iššūkiais ar persekiojimais. Terminą „panoplija“ graikai vartojo apibūdinti pilną sunkiai … [Skaityti toliau…]

Sedevakantistai yra tradicinių katalikų judėjimas, teigiantis, kad po Antrojo Vatikano susirinkimo (1962–1965) popiežiai nėra teisėti, todėl Šventasis Sostas (lot. sede vacante – „kėdė tuščia“) yra tuščias. Jie tiki, kad šiuolaikinė Katalikų Bažnyčia nukrypo nuo tikrojo tikėjimo dėl modernistinių reformų. Sedevakantistai tiki, kad visi popiežiai nuo Jono XXIII (1958) yra neteisėti, nes, jų įsitikinimu, šie popiežiai … [Skaityti toliau…]

Palaima – tai būsena, apimanti dvasinį džiaugsmą, vidinę ramybę ir Dievo malonės patyrimą. Krikščioniškame kontekste palaima dažnai siejama su Dievo artumu, jo palankumu ir gyvenimu pagal jo valią. Skirtingai nuo paprasto laimės jausmo, palaima yra gilesnė, transcendentinė būsena, kuri išlieka net išbandymų metu. Žodis „palaima“ lietuvių kalboje atspindi dvasinę gerovę, kurią žmogus patiria per santykį … [Skaityti toliau…]

Danieliaus knygos priedai (Additions to Daniel, graikiškai Προσθήκαι Δανιήλ – Prosthēkai Daniēl, lotyniškai Additiones Danielis) yra graikiškojo Septuagintos teksto dalys, kurios nebuvo įtrauktos į hebrajišką Tanacho versiją, tačiau tapo neatsiejama krikščioniškosios Biblijos tradicijos dalimi. Šie priedai išplečia Danieliaus pasakojimą, suteikdami jam teologinį, liturginį ir moralinį gylį, kurio hebrajiškame originale nėra. Katalikų ir ortodoksų tradicijose jie … [Skaityti toliau…]

Esteros knygos priedai (Additions to Esther, graikiškai Προσθήκαι Ἐσθήρ – Prosthēkai Esthēr, lotyniškai Additiones Estherae) yra graikiškojo Septuagintos teksto dalys, kurios nebuvo įtrauktos į hebrajišką Tanacho versiją, tačiau tapo neatsiejama krikščioniškosios Biblijos tradicijos dalimi. Šie priedai išplečia ir praturtina Esteros pasakojimą, suteikdami jam teologinį gylį, kurio hebrajiškame originale beveik nėra. Katalikų ir ortodoksų tradicijose jie … [Skaityti toliau…]