Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Armstrongizmas – taip vadinami Herberto W. Armstrongo sukurti religiniai mokymai, kurie XX amžiaus viduryje tapo Pasaulinės Dievo Bažnyčios (Worldwide Church of God) pagrindu. Žodis dažnai skamba kaip kritika, nes šalininkai mieliau vadina save Dievo Bažnyčios nariais, o ne kieno nors pasekėjais. Armstrongas tvirtino, kad jo atradimai – tiesioginis Dievo apreiškimas per Biblijos studijas, grąžinantis „tikrąjį … [Skaityti toliau…]
Korane hurijos minimos kaip ypatingos rojaus dovanos – tobulos, amžinai jaunos būtybės, panašios į merginas, skirtos teisuoliams vyrams po mirties. Žodis „hūr“ arabų kalboje nurodo į akių grožį: baltymus, kurie tokie balti, kad kontrastuoja su juodais vyzdžiais, tarsi didžiausio žavesio ženklas. Jos aprašomos keliuose suruose: plačiaakės, skaistios, gyvenančios prabangiuose paviljonuose prie upių, tekančių pienu, medumi, … [Skaityti toliau…]
Sanskrito žodis „lila“ reiškia žaidimą – ne tokį, kuriame yra laimėtojai ir pralaimėtojai, o laisvą, beprasmį džiaugsmą, kurį patiria tik visiškai laisva būtybė. Krišnos lila – tai jo dieviški veiksmai žemėje, aprašyti Bhagavata Puranoje ir kitose senose knygose. Jie prasideda nuo gimimo kalėjime ir tęsiasi per vaikystės išdaigas Vrindavane, jaunystės šokius su gopėmis, iki pat … [Skaityti toliau…]
Senovės Indijos padavimuose, ypač hinduizmo vaišnavizmo šakoje, gopės (sanskrito kalboje vadinamos gopī) – jaunos merginos, ganančios karves Vrindavano krašte. Sanskrito terminas „gopī“ verčiasi paprastai: piemenaite ar karviagane. Jos leido dienas kaime, prižiūrėdamos bandas, melždamos pieną, gamindamos sviestą, tačiau jų likimas nusidažė visai kitomis spalvomis – tapo viena jausmingiausių dieviško atsidavimo kronikų. Jaunas Krišna, mėlynas berniukas … [Skaityti toliau…]
Altoriaus kryžius yra krikščioniškas simbolis, nuolat stovintis ant altoriaus per šventąsias Mišias ar kitas liturgines apeigas. Šis kryžius, dažnai nedidelis, bet išraiškingas, yra centrinis liturgijos elementas, simbolizuojantis Kristaus auką ir Jo buvimą Eucharistijoje. Skirtingai nuo procesinio kryžiaus, kuris nešamas, altoriaus kryžius yra stacionarus, skirtas sutelkti tikinčiųjų dėmesį į kryžiaus slėpinį – Kristaus kančią, mirtį ir … [Skaityti toliau…]
Islamas yra viena iš trijų pagrindinių monoteistinių pasaulio religijų, kartu su krikščionybe ir judaizmu. Islamas kilęs iš arabų kalbos žodžio „salaam“, kuris reiškia „taika“ arba „paklusnumas“. Islamas reiškia visišką atsidavimą ir paklusnumą Dievui, kurio vardas arabų kalba yra Allah. Islamą išpažįstantys žmonės vadinami musulmonais. Islamo religiją pradėjo pranašas Mahometas (Muhammad) VII amžiuje Arabijoje, konkrečiai Mekos … [Skaityti toliau…]
Tauhidas (arab. توحيد, tawḥīd) yra esminė islamo doktrina, kuri apibūdina Dievo vienybę ir vienintelį tikrumą. Tai yra pagrindinis islamo tikėjimo principas, pagal kurį Dievas (Allah) yra vienas, nedalomas, neturintis partnerių ir niekuo nepalyginamas. Tauhidas rodo islamo monoteizmo (tikėjimo į vieną Dievą) sampratą ir yra pagrindinė musulmonų pasaulėžiūros dalis. Tauhido rūšys: Tauhido esmė yra ne tik … [Skaityti toliau…]
Terminas „Pranašų antspaudas“ (arabiškai Khatam an-Nabiyyin arba Khātam al-Anbiyāʼ) – vienas svarbiausių islamo titulų, priskiriamų Muhammadui. Korane (33:40) parašyta: „Muhammadas nėra nė vieno jūsų vyro tėvas, bet Alacho Pasiuntinys ir Pranašų antspaudas.“ Šitas posakis reiškia, kad Muhammadas – paskutinis pranašas, užbaigiantis pranašų grandinę, prasidėjusią nuo Adomo ir einančią per Nojų, Abraomą, Mozę, Jėzų iki jo. … [Skaityti toliau…]
Raudų siena (hebr. הכותל המערבי, HaKotel HaMa’aravi; angl. Western Wall) – tai išlikusi atraminė siena, supanti Šventyklos kalną Jeruzalės senamiestyje. Žydų tradicijoje ji laikoma švenčiausia prieinama vieta, nes yra arčiausiai buvusios Antrosios Šventyklos „Šventų šventovės“ (Kodesh HaKodashim), kur, tikima, buvo Dievo buvimo vieta. Nors kartais vadinama „Verkimo siena“, šis pavadinimas labiau atspindi XIX a. ne … [Skaityti toliau…]
Koranas (arab. al‑Qur’ān, „skaitymas“, „recitavimas“) yra šventasis islamo tekstas, kurį musulmonai laiko tiesioginiu Dievo – Allāh – žodžiu, apreikštu pranašui Muhammadui (arab. Muḥammad, „Dievo pasiuntinys“). Tai ne tik religijos pagrindas, bet ir visos islamo civilizacijos šerdis – tekstas, formuojantis tikėjimą (īmān), teisę (šarīʿa), moralę (aḫlāq), kultūrą ir kasdienį gyvenimą. Parašytas klasikinės arabų kalbos ritmu (al‑ʿarabiyya … [Skaityti toliau…]
Sūros (arab. sūrah, سُورَة) yra pagrindiniai Korano – islamo šventojo teksto – skyriai. Tai savarankiškos, tematiškai vientisos dalys, kurių iš viso yra 114. Kiekviena jų susideda iš eilučių, vadinamų ājāh (dgs. āyāt), ir turi savo pavadinimą, dažniausiai kilusį iš ryškiausio žodžio, simbolio ar temos, pasirodančios pačioje sūroje. Sūros sudaro visą Korano struktūrą ir yra laikomos … [Skaityti toliau…]
Haditai yra pranašo Mahometo (Muhammado) žodžiai, veiksmai ir sprendimai, kurie buvo perduodami iš kartos į kartą per jo pasekėjus ir užrašyti vėlesniu laikotarpiu. Jie yra svarbus antrasis šaltinis po Korano islamo teisėje, teologijoje ir kasdieniame musulmonų gyvenime. Haditai paaiškina ir papildomai detalizuoja tai, kas užrašyta Korane, bei padeda musulmonams suvokti, kaip jie turėtų gyventi ir … [Skaityti toliau…]