Kas yra kas?

Humaniškumas apibūdina požiūrį į žmogų kaip vertybę pačią savaime. Terminas siejamas su lotynišku žodžiu humanitas, kuris Antikos laikais reiškė išsilavinimą, kultūrą, gebėjimą gyventi bendruomenėje ir suvokti kitą asmenį kaip sau lygų. Vėlesniais amžiais humaniškumo idėja plėtėsi, apimdama moralinius, socialinius ir politinius aspektus. Renesanso epochoje humaniškumas tapo atsvara viduramžių asketizmui. Mąstytojai pradėjo akcentuoti žemiško gyvenimo vertę, … [Skaityti toliau…]

Holistiškumas – mąstymo kryptis, teigianti, kad reiškiniai turi būti suvokiami kaip visumos, o ne kaip atskirų dalių suma. Pats terminas kilęs iš graikiško žodžio holos, reiškiančio „visas“, „pilnas“, „nedalomas“. Idėja sena kaip pats filosofinis mąstymas, nors pats pavadinimas įsitvirtino daug vėliau. Antikos filosofai, ypač Aristotelis, jau kalbėjo apie tai, kad visuma turi savybių, kurių negalima … [Skaityti toliau…]

Daoizmas laikomas viena seniausių Kinijoje susiformavusių dvasinių ir filosofinių tradicijų, kurios ištakos siekia ankstyvuosius kinų civilizacijos laikotarpius. Pats pavadinimas kilęs iš kinų rašmens 道 (dào), žyminčio kelią, kryptį, tvarką arba visatos veikimo principą. Vakaruose ilgą laiką vartotas terminas „taoizmas“, atsiradęs dėl Wade–Giles transkripcijos sistemos, kurioje rašmuo 道 buvo perteikiamas kaip tao. Įsigalėjus pinyin sistemai, akademinėje … [Skaityti toliau…]

Kinijos dvasinė tradicija dažnai apibūdinama kaip „trijų mokymų“ sintezė – sanjiao, jungiantis konfucianizmą, daosizmą ir budizmą į vieną kultūrinę visumą. Ši sintezė nėra dirbtinis junginys, o natūraliai susiformavusi pasaulėžiūra, kuri per tūkstantmečius tapo Kinijos kultūros, moralės ir kasdienio gyvenimo pagrindu. Trijų mokymų dermė leidžia suprasti, kaip kinų civilizacija sugebėjo išlaikyti stabilumą, tęstinumą ir dvasinį gilumą, … [Skaityti toliau…]

Oreadės – tai senovės graikų mitologijoje minimų kalnų nimfų rūšis, gyvenančios kalnuose, uolėtose vietovėse ir urvuose. Jų pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio oros („kalnas“), todėl jos buvo laikomos kalnų dvasiomis, artimai susietomis su laukine, nepažabota gamta. Kaip ir kitos nimfos, oreadės buvo vaizduojamos kaip jaunos, gražios moterys, tačiau jų prigimtis skyrėsi – jos buvo ne … [Skaityti toliau…]

Terminas „akupunktūra“ kilęs iš lotynų kalbos: acus reiškia „adata“, o punctura – „dūris“. Šis pavadinimas buvo sugalvotas europiečių XVIII amžiuje, kai jie pradėjo tyrinėti Rytų medicinos metodus. Tačiau pati praktika yra kur kas senesnė. Akupunktūra – tradicinės kinų medicinos metodas, kai plonos adatėlės įbedamos į tam tikrus kūno taškus. Manoma, kad per šiuos taškus teka … [Skaityti toliau…]

Apatija – tarsi pilkas rūkas, apgaubiantis sielą, kai niekas nebedžiugina, o gyvenimas atrodo beprasmiškas. Tai būsena, kai žmogus jaučia abejingumą, emocinį sustingimą ar motyvacijos stoką. Žodis „apatija“ kilęs iš graikų kalbos apatheia, sudaryto iš a- („be“) ir pathos („jausmas“, „kentėjimas“), taigi pažodžiui reiškia „bejautrumą“ arba „jausmų nebuvimą“. Senovės Graikijoje apatheia ne visada turėjo neigiamą atspalvį … [Skaityti toliau…]

Terminas „arijai“ savo kilme nėra rasinė sąvoka. Jis atsirado kalbotyroje XIX amžiaus pradžioje, kai mokslininkai tyrinėjo indoeuropiečių kalbų ryšius. Lingvistai pastebėjo, kad sanskritas, senovės persų kalba, graikų, lotynų, germanų ir slavų kalbos turi bendrą struktūrą ir žodyną, todėl buvo ieškoma bendro pavadinimo šiai kalbų šeimai. Sanskrito žodis ārya, reiškiantis „kilnus“ ar „garbingas“, tapo vienu iš … [Skaityti toliau…]

Tomistinis institutas (angl. The Thomistic Institute) – tai šiuolaikinė dominikonų iniciatyva, kurios tikslas – skleisti klasikinę krikščionišką mintį šiuolaikiniame akademiniame pasaulyje, ypač tarp studentų, intelektualų ir ieškančių žmonių. Institutas remiasi šv. Tomo Akviniečio filosofine ir teologine tradicija, tačiau ne kaip muziejine relikvija, o kaip gyvu idėjų šaltiniu, gebančiu atsakyti į šių laikų klausimus. Jis buvo … [Skaityti toliau…]

Spiritual but not Religious (SBNR), lietuviškai „dvasiški, bet ne religingi“, – tai žmonės, kurie ieško gyvenimo prasmės, dvasingumo ar ryšio su kažkuo didesniu, bet atmeta tradicines religijas, tokias kaip krikščionybė, islamas ar budizmas. Tai nėra organizuotas judėjimas ar grupė su aiškiomis taisyklėmis – greičiau požiūris, tapęs itin populiarus pastaraisiais dešimtmečiais, ypač tarp jaunesnių kartų, gyvenančių … [Skaityti toliau…]

Afektas – tai staigus, intensyvus ir trumpalaikis emocinis proveržis, kuris trumpam užvaldo žmogaus sąmonę, mąstymą ir elgesį. Ši sąvoka jungia psichologiją, teisę, filosofiją ir religiją, nes visose šiose srityse afektas suprantamas kaip momentas, kai žmogaus vidinė tvarka susvyruoja, o emocija tampa stipresnė už racionalų vertinimą. Afektas nėra paprastas jausmas ar nuotaika – tai emocinis sprogimas, … [Skaityti toliau…]

„Lumen Gentium“ – tai viena iš keturių pagrindinių Vatikano II Susirinkimo dogmatinių konstitucijų, priimta 1964 m. lapkričio 21 d. Jos pavadinimas reiškia „Tautų šviesa“, ir tai – pirmieji dokumento žodžiai, kuriais Kristus įvardijamas kaip visos žmonijos šviesa. Tai vienas svarbiausių Bažnyčios dokumentų per visą jos istoriją, kuriuo buvo iš esmės naujai apibrėžta Bažnyčios tapatybė, jos … [Skaityti toliau…]