Kas yra kas?

Mi‘radžas, Miradžas (arabiškai: المعراج‎, al-mi‘rādž) – tai vienas paslaptingiausių ir labiausiai įkvepiančių įvykių islame, dažnai vadinamas pranašo Mahometo dangiškąja kelione. Pasak islamo šventųjų raštų ir padavimų, Mahometas vieną naktį buvo stebuklingai nuneštas iš Mekos į Jeruzalę, o iš ten – pakeltas pro septynis dangaus sluoksnius iki pat Dievo. Mi‘radžas – tai ne tik stebuklingas įvykis, … [Skaityti toliau…]

Nostalgija – tarsi švelnus, bet skaudus širdies dūžis, kai prisiminimai apie praeitį sukelia ilgesį, sumišusį su džiaugsmu ir liūdesiu. Tai būsena, kai žmogus trokšta grįžti į buvusius laikus, vietas ar jausmus, kurie atrodo nepasiekiami. Žodis „nostalgija“ kilęs iš graikų kalbos: nostos („grįžimas namo“) ir algia („skausmas“), taigi pažodžiui reiškia „skausmą dėl grįžimo namo“. Terminas buvo … [Skaityti toliau…]

Uolos kupolas (arab. قبة الصخرة, Qubbat al-Sakhra; hebr. כיפת הסלע, Kipat HaSela) – tai aštunkampė šventovė, esanti Šventyklos kalno centre, Jeruzalės senamiestyje. Pastatyta 691–692 m. Umayyadų kalifo Abd al-Maliko įsakymu, tai seniausias išlikęs islamo architektūros paminklas pasaulyje. Uolos kupolas nėra mečetė, o šventovė, supanti šventą uolą, laikomą reikšminga islamo, judaizmo ir krikščionybės tradicijose. Dėl savo … [Skaityti toliau…]

Procesinis kryžius yra krikščioniškas simbolis, specialiai skirtas nešti liturginių procesijų metu. Šis kryžius, dažnai puošiamas metalo detalėmis, ikonografija ar brangakmeniais, yra ne tik Kristaus kančios ir prisikėlimo ženklas, bet ir dvasinis vadovas, vedantis tikinčiuosius per šventas apeigas. Skirtingai nuo altoriaus kryžiaus, kuris yra stacionarus, procesinis kryžius yra mobilus, nešamas rankose ar pritvirtintas prie ilgo koto, … [Skaityti toliau…]

Presbiterijonizmas yra protestantiška krikščionybės tradicija, susiformavusi XVI amžiaus reformacijos laikotarpiu ir išsiskirianti ypatingu dėmesiu Bažnyčios valdymo tvarkai, paremta vyresniųjų (presbiterių) tarybomis. Pats žodis „presbiterijonizmas“ kyla iš graikiško termino „presbyteros“, reiškiančio „vyresnysis“. Ši tradicija labiausiai įsitvirtino Škotijoje, vadovaujant reformatų teologui Džonui Noksui (John Knox), kuris, paveiktas Jono Kalvino (Jean Calvin) mokymo, sukūrė savitą teologinę ir institucinę … [Skaityti toliau…]

Upanišados yra senoviniai indų filosofiniai ir dvasiniai tekstai, parašyti sanskrito kalba, kurie sudaro Vedų dalį. Jos priskiriamos „šruti“ („tai, kas girdėta“) kategorijai, laikomai tiesiogiai apreikštu dieviškuoju žinojimu. Upanišados dažniausiai datuojamos tarp VIII ir III a. pr. Kr., nors jų idėjos kilo iš dar senesnių Vedų tradicijų. Šie tekstai yra dialogų, alegorijų, metaforų ir poetinių aprašymų … [Skaityti toliau…]

Konstancos susirinkimas, vykęs 1414–1418 m., yra vienas dramatiškiausių ir reikšmingiausių viduramžių Bažnyčios įvykių, užbaigęs Didžiąją Vakarų schizmą ir padėjęs pagrindą Bažnyčios reformoms. Susirinkimas vyko nuo 1414 m. lapkričio 5 d. iki 1418 m. balandžio 22 d. Konstancoje, tuometinėje Šventosios Romos imperijos teritorijoje (dabartinėje Vokietijoje, prie Bodeno ežero). Posėdžiai vyko Konstancos katedroje (Münster) ir gretimuose rūmuose. … [Skaityti toliau…]

Etruskai buvo viena paslaptingiausių ir kultūriškai turtingiausių senovės Italijos tautų, gyvenusi dabartinės Toskanos, Umbrijos ir Lacijaus regionuose nuo VIII a. pr. Kr. iki jų visiškos asimiliacijos į Romos valstybę I a. pr. Kr. Nors jų kalba iki šiol nėra pilnai iššifruota, o rašytinių šaltinių išliko nedaug, archeologiniai radiniai, kapavietės ir romėnų liudijimai leidžia atkurti gana … [Skaityti toliau…]

Rastafari judėjimas – tai XX a. pradžioje Jamaikoje gimusi religija ir kultūrinė filosofija, išaugusi iš juodaodžių bendruomenių kovos dėl tapatybės, dvasinės laisvės ir istorinės atminties. Judėjimas susiformavo kaip atsakas į kolonializmo, vergovės ir rasinės nelygybės palikimą, o jo šerdis – tikėjimas, kad Afrikos žmonės turi sugrįžti prie savo šaknų, atgauti orumą ir suvokti save kaip … [Skaityti toliau…]

Aarono lazda (hebrajiškai Mateh Aharon, angliškai Aaron’s Rod) Senajame Testamente minima kaip vienas iš kertinių Izraelio religinės valdžios ir dieviško autoriteto simbolių. Iš pirmo žvilgsnio tai buvo paprasta migdolo medžio lazda, priklausiusi Aaronui – Mozės broliui ir pirmajam Izraelio vyriausiajam kunigui. Tačiau jos istorija greitai peržengė paprasto kelionės atributo ribas. Biblinė tradicija ją pateikia kaip … [Skaityti toliau…]

Mastaba – tai senovės Egipto kapavietės tipas, atsiradęs ankstyvųjų dinastijų laikotarpiu ir plačiai naudotas Senosios Karalystės metu. Šios kapavietės yra vienas svarbiausių Egipto laidojimo architektūros elementų, iš kurių vėliau išsivystė piramidžių forma. Mastabos padėjo suformuoti tiek architektūrines, tiek religines tradicijas, kurios dominavo Egipte daugiau nei du tūkstančius metų. Pavadinimas mastaba nėra egiptietiškas. Jis kilęs iš … [Skaityti toliau…]

Koptai yra Egipto krikščionys, kurių religinė ir kultūrinė tradicija susiformavo I mūsų eros amžiuje, kai Aleksandrijoje pradėjo veikti pirmosios krikščionių bendruomenės. Pats žodis „koptas“ kilęs iš graikiško Aigyptios („egiptietis“), kuris vėliau per arabų kalbą (al‑qubṭ, qubṭī) įgijo siauresnę reikšmę ir imtas vartoti Egipto krikščionims apibūdinti. Taigi „koptas“ iš pradžių reiškė tiesiog „egiptietis“, o tik vėliau … [Skaityti toliau…]