Kas yra kas?

Flagelantų procesijos dažnai priminė teatrą: šimtai ar net tūkstančiai baltai apsirengusių vyrų (kartais – ir moterų), vilkinčių paprastus marškinius su raudonu kryžiumi ant peties, rikiuodavosi miestų gatvėse. Jie žygiuodavo basomis, giedodavo psalmes, garsiai verkdavo, o svarbiausia – mušdavo save odiniais rimbais, dažnai su įaustais metaliniais smaigais. Kraujo lašai buvo šių ritualų kasdienybė – netgi tikėta, … [Skaityti toliau…]

Vatikane, Šventojo Oficijaus rūmuose (Palazzo del Sant’Uffizio), visai šalia Šv. Petro bazilikos, veikia pati įtakingiausia Romos kurijos žinyba. Tai Tikėjimo mokslo dikasterija (lot. Dicasterium pro Doctrina Fidei). Jos istorija prasidėjo dar 1542 metais, kai popiežius Paulius III įkūrė Vyriausiąją šventąją romėnų ir visuotinės inkvizicijos kongregaciją. Per kelis šimtmečius ši įstaiga neatpažįstamai pasikeitė. 1965 metais popiežius … [Skaityti toliau…]

Baisiausia dvasinė būsena nėra maištas ar pyktis ant Dievo. Pyktis bent jau rodo, kad žmogui rūpi. Dvasinė anoreksija yra kitokia – tai būsena, kai viduje tiesiog išsijungia poreikis bet kokiam dvasiniam ryšiui. Ne kyla klausimų, nekyla protesto, tiesiog dingsta vidinis impulsas. Nebėra troškimo, nebėra pasipriešinimo, nebėra net nusivylimo. Lieka tik abejingumas, kuris iš pirmo žvilgsnio … [Skaityti toliau…]

Skriptoriumas (lot. scriptorium, „rašymo vieta“) buvo viduramžių vienuolynuose ir katedrose veikusios rankraščių rašymo, perrašymo ir puošybos dirbtuvės. Tai erdvė, kurioje gimė didžioji dalis Europos rašytinės kultūros iki spaudos išradimo XV amžiuje. Skriptoriumas nebuvo tik fizinė patalpa – jis buvo institucija, kurioje susitelkė intelektinis, dvasinis ir meninis vienuolynų gyvenimas. Čia buvo kuriami teologiniai traktatai, perrašomi antikiniai … [Skaityti toliau…]

Terminas bažnyčios nuosmukis vartojamas apibūdinti Katalikų Bažnyčios moralinės, politinės ar dvasinės krizės laikotarpius, kai institucija nukrypdavo nuo savo religinių idealų, pasiduodama korupcijai, galios žaidimams ar moraliniam dekadansui. Vienas ryškiausių tokio nuosmukio pavyzdžių yra X a. „Saeculum Obscurum“, arba tamsusis amžius, kai popiežystę valdė Romos aristokratų intrigos, o popiežiai, tokie kaip Jonas XII, buvo kaltinami paleistuvyste … [Skaityti toliau…]

Mi‘radžas, Miradžas (arabiškai: المعراج‎, al-mi‘rādž) – tai vienas paslaptingiausių ir labiausiai įkvepiančių įvykių islame, dažnai vadinamas pranašo Mahometo dangiškąja kelione. Pasak islamo šventųjų raštų ir padavimų, Mahometas vieną naktį buvo stebuklingai nuneštas iš Mekos į Jeruzalę, o iš ten – pakeltas pro septynis dangaus sluoksnius iki pat Dievo. Mi‘radžas – tai ne tik stebuklingas įvykis, … [Skaityti toliau…]

Nostalgija – tarsi švelnus, bet skaudus širdies dūžis, kai prisiminimai apie praeitį sukelia ilgesį, sumišusį su džiaugsmu ir liūdesiu. Tai būsena, kai žmogus trokšta grįžti į buvusius laikus, vietas ar jausmus, kurie atrodo nepasiekiami. Žodis „nostalgija“ kilęs iš graikų kalbos: nostos („grįžimas namo“) ir algia („skausmas“), taigi pažodžiui reiškia „skausmą dėl grįžimo namo“. Terminas buvo … [Skaityti toliau…]

Uolos kupolas (arab. قبة الصخرة, Qubbat al-Sakhra; hebr. כיפת הסלע, Kipat HaSela) – tai aštunkampė šventovė, esanti Šventyklos kalno centre, Jeruzalės senamiestyje. Pastatyta 691–692 m. Umayyadų kalifo Abd al-Maliko įsakymu, tai seniausias išlikęs islamo architektūros paminklas pasaulyje. Uolos kupolas nėra mečetė, o šventovė, supanti šventą uolą, laikomą reikšminga islamo, judaizmo ir krikščionybės tradicijose. Dėl savo … [Skaityti toliau…]

Procesinis kryžius yra krikščioniškas simbolis, specialiai skirtas nešti liturginių procesijų metu. Šis kryžius, dažnai puošiamas metalo detalėmis, ikonografija ar brangakmeniais, yra ne tik Kristaus kančios ir prisikėlimo ženklas, bet ir dvasinis vadovas, vedantis tikinčiuosius per šventas apeigas. Skirtingai nuo altoriaus kryžiaus, kuris yra stacionarus, procesinis kryžius yra mobilus, nešamas rankose ar pritvirtintas prie ilgo koto, … [Skaityti toliau…]

Presbiterijonizmas yra protestantiška krikščionybės tradicija, susiformavusi XVI amžiaus reformacijos laikotarpiu ir išsiskirianti ypatingu dėmesiu Bažnyčios valdymo tvarkai, paremta vyresniųjų (presbiterių) tarybomis. Pats žodis „presbiterijonizmas“ kyla iš graikiško termino „presbyteros“, reiškiančio „vyresnysis“. Ši tradicija labiausiai įsitvirtino Škotijoje, vadovaujant reformatų teologui Džonui Noksui (John Knox), kuris, paveiktas Jono Kalvino (Jean Calvin) mokymo, sukūrė savitą teologinę ir institucinę … [Skaityti toliau…]

Upanišados yra senoviniai indų filosofiniai ir dvasiniai tekstai, parašyti sanskrito kalba, kurie sudaro Vedų dalį. Jos priskiriamos „šruti“ („tai, kas girdėta“) kategorijai, laikomai tiesiogiai apreikštu dieviškuoju žinojimu. Upanišados dažniausiai datuojamos tarp VIII ir III a. pr. Kr., nors jų idėjos kilo iš dar senesnių Vedų tradicijų. Šie tekstai yra dialogų, alegorijų, metaforų ir poetinių aprašymų … [Skaityti toliau…]

Konstancos susirinkimas, vykęs 1414–1418 m., yra vienas dramatiškiausių ir reikšmingiausių viduramžių Bažnyčios įvykių, užbaigęs Didžiąją Vakarų schizmą ir padėjęs pagrindą Bažnyčios reformoms. Susirinkimas vyko nuo 1414 m. lapkričio 5 d. iki 1418 m. balandžio 22 d. Konstancoje, tuometinėje Šventosios Romos imperijos teritorijoje (dabartinėje Vokietijoje, prie Bodeno ežero). Posėdžiai vyko Konstancos katedroje (Münster) ir gretimuose rūmuose. … [Skaityti toliau…]