Kas yra kas?

Ketvirtajame amžiuje Egipto dykumos ir miestų pakraščiai knibždėjo nuo keisčiausių bendruomenių, kurios save laikė tikraisiais krikščionimis, nors jų apeigos kitiems kėlė šiurpą. Viena tokių grupių buvo fibionitai (Phibionitai). Jų pavadinimas dažniausiai minimas šventojo Epifanijaus Salaminiečio (Epiphanius Salaminiensis) veikale „Vaistų kraitelė“ (Panarion). Šiame tekste autorius aprašo gausybę erezijų, o fibionitai jame užima ypatingą vietą kaip viena … [Skaityti toliau…]

Antrajame amžiuje Aleksandrija (Alexandria) buvo vieta, kurioje susitiko viso pasaulio mintys. Šiame Egipto kultūros centre, maždaug 120–140 metais po Kristaus, veikė mąstytojas vardu Bazilidis (Basilides). Jis sukūrė vieną sudėtingiausių intelektualinių sistemų krikščionybės aušroje, kurią šiandien vadiname bazilidininkų (Basilidiani) judėjimu. Bazilidis teigė gavęs slaptą mokymą iš paties apaštalo Motiejaus arba iš Petro vertėjo Glaukijo. Nors kiti … [Skaityti toliau…]

Antrame amžiuje, maždaug 100–120 metais, Sirijos Antiochijoje (Antiochia) veikė mąstytojas vardu Saturnilas (Saturnilus), kurį krikščionių istorikai mini kaip vieną pirmųjų gnostinio mokymo sistemintojų. Jis buvo Menandro mokinys, tačiau jo požiūris į pasaulį tapo kur kas tamsesnis ir griežtesnis. Saturnilas tikėjo, kad šis materialus pasaulis yra klaida, o kova tarp šviesos ir tamsos vyksta kiekvieno žmogaus … [Skaityti toliau…]

Iš Samarijos kaimo, vadinamo Kapparataja (Capparataea), kilęs Menandras (Menandros) nebuvo paprastas praeivis dvasinėje istorijoje. Jis tapo vienu pirmųjų krikščionybės eros gnostikų, kuris savo mokymu bandė įtikinti žmones, jog mirtį ir senatvę galima nugalėti čia pat, žemėje, pasitelkus magiją ir ypatingą žinojimą. Menandras buvo garsiojo Simono Mago mokinys, tačiau jis greitai pralenkė savo mokytoją ambicijomis. Jei … [Skaityti toliau…]

Krikščionybės aušroje, kai apaštalai dar tik skleidė pirmąsias žinias apie prisikėlusį Išganytoją, Samarijos (Samaria) regiono mieste Gitoje pasirodė žmogus, kurio vardas visiems laikams įsirėžė į dvasinę istoriją kaip erezijos ir dvasinės puikybės simbolis. Tai Simonas Magas (Simon Magus). Jo sekėjai, vadinami simoniečiais (Simoniani), sudarė vieną pirmųjų gnostinių grupių, kuri kėlė didžiulį iššūkį besikuriančiai Bažnyčiai. Jonas … [Skaityti toliau…]

Ankstyvosios krikščionybės aušroje, kai dvasinis pasaulis dar tik bandė nubrėžti griežtas ribas tarp tiesos ir klaidos, Jordanijos upės rytiniame krante gyvavo viena mįslingiausių bendruomenių. Tai nasarėjai (Nasaraei). Jų pavadinimas dažnai sukelia painiavą, nes jis skamba panašiai į nazarietus (Nazaraioi), kurie buvo krikščionys žydai. Tačiau aštuntojo amžiaus mąstytojas Jonas Damaskietis (Joannes Damascenus), remdamasis dar senesniais Epifanijaus … [Skaityti toliau…]

Ankstyvųjų krikščionybės amžių Jeruzalė buvo vieta, kurioje religinės tiesos nuolat susidurdavo su politine tikrove. Tarp gerai žinomų fariziejų ir sadukiejų Evangelijose pasirodo dar viena grupė, kurią istorikai ir teologai vadina erodionais (Herodiani). Tai nebuvo tradicinė dvasinė sekta, kuriai rūpėtų vien tik sielos išganymas ar sudėtingi įstatymo aiškinimai. Šie žmonės pasirinko kitokį kelią – jie tikėjo, … [Skaityti toliau…]

Ankstyvaisiais krikščionybės amžiais Jordano upės apylinkės ir negyvosios jūros pakrantės buvo tikras dvasinių ieškojimų katilas. Čia, tarp smėlynų ir olų, telkėsi grupės, kurios bandė savaip interpretuoti senovės protėvių paveldą. Viena mįslingiausių tokių bendruomenių – osenai (Ossenoi). Juos savo garsiajame šimto erezijų sąraše mini aštuntojo amžiaus teologas Jonas Damaskietis (Joannes Damascenus), kliaudamasis dar senesniais Epifanijo Salaminiečio … [Skaityti toliau…]

Religinių judėjimų istorijoje vanduo visada užėmė ypatingą vietą. Jis nebuvo tiesiog priemonė dulkėms nuo kūno nuplauti, bet tapo dvasinio atgimimo ir tyrumo simboliu. Tačiau viena grupė šį simbolizmą pavertė kraštutiniu kasdieniu ritualu. Tai hemerobaptistai (hemerobaptistae). Šis pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių junginio: hemera, reiškiančio dieną, ir baptismos, reiškiančio krikštą arba panardinimą. Lietuviškai juos galėtume … [Skaityti toliau…]

Religinių judėjimų istorijoje, ypač toje jos dalyje, kuri liečia samaritų (Samaritae) bendruomenę, dositejai (Dositheani) užima itin mįslingą vietą. Ši grupė, kildinama iš pirmojo mūsų eros amžiaus, buvo pavadinta savo įkūrėjo Dositejo (Dositheos) vardu. Pasakojama, kad jis buvo Simono Magio (Simon Magus) amžininkas ar net jo mokytojas. Jonas Damaskietis (Joannes Damascenus) savo veikale „Apie erezijas“ (De … [Skaityti toliau…]

Dvasinėje istorijoje dažnai pasitaiko atvejų, kai didžiausi skilimai įvyksta ne dėl esminių tikėjimo tiesų, o dėl paprasčiausių taisyklių ar net kalendoriaus lapelių. Viena tokių grupių, kurią savo garsiajame veikale „Apie erezijas“ (De haeresibus) mini aštuntojo amžiaus mąstytojas Jonas Damaskietis (Joannes Damascenus), yra sebujai (Sebuaei). Tai buvo viena iš keturių pagrindinių samaritų (Samaritae) atšakų, kurios egzistavo … [Skaityti toliau…]

Jonas Damaskietis (Joannes Damascenus) savo garsiajame veikale „Apie erezijas“ (De haeresibus) mini mažai žinomą, bet istoriškai itin įdomią grupę – gortenus (Gortheni). Ši bendruomenė priskiriama samaritų (Samaritae) atšakoms, kurios egzistavo šalia pagrindinės žydų srovės. Nors jie gyveno tuose pačiuose kraštuose kaip ir kiti izraelitai, jų dvasinis kelias pasuko į smulkmeniškų apeigų ir kalendoriaus derinimo vingius. … [Skaityti toliau…]