Bažnyčios

Vilniaus Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Misionierių bažnyčia, yra Vilniaus senamiestyje. Bokštų paaukštinimo ir tambūro projektą sukūrė Kristupas Glaubicas.

Dūkštų dvaro savininkė Darata Giedraitytė-Daubarienė 1647 m. pastatė koplyčią. Ji 1716 m. minima kaip Maišiagalos filija. Liudvikas ir Teresė Senickiai Dūkštų palivarką 1743 m. paskyrė Raseinių pijorams. Jie Dūkštas 1768 m. išnuomojo Vilniaus pijorams, kurie jas valdė, bet nuomos nemokėjo. 1772 m. pastatyta pusiau medinė, pusiau mūrinė bažnyčia (statyba rūpinosi rektorius kunigas M. Franckevičius). Pijorai … [Skaityti toliau…]

Tūbinių dvaro savininkas A. Jacevičius 1822 m. atnaujino buvusią koplyčią, 1824 m. dovanojo valaką žemės, pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Paskirtas kunigas. Bažnyčia buvo Šilalės parapijos filija. 1937 m. įkurta parapija. 1824–1825 metais Tūbinėse įrengtos kalvarijos.

Židikai 1614 m. dovanoti Kražių jėzuitų kolegijai. 1636-1773 m. veikė jėzuitų misija. Apie 1636 m. pastatyta medinė koplyčia. Jėzuitai bažnyčiai 1671 m. dovanojo 4 valakus žemės. Bažnyčia pastatyta 1688 m. 1792 m. įsteigta altarija. 1821 m. pastatyta dabartinė akmenų mūro bažnyčia su šiaudiniu stogu. Laikinoji bažnyčia dar stovėjo; buvo Pikelių parapijos filija. 1842 m. pastatyta … [Skaityti toliau…]

Trakų pilininkas Jurgis Radvila 1598 m. pastatė evangelikų reformatų bažnyčią. Ją 1654 m. užėmė katalikai, kuriems 1663 m. bažnyčia atiduota. Kitą katalikų bažnyčią Šventežerio dvaro valdytojas pastatė iki 1783 m. Suirusioje bažnyčioje 1823 m. uždrausta laikyti pamaldas. 1831 m. remontuota. 1863 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas. 1866 m. suvežta akmenų, bet statyti nepradėta. 1871 m. … [Skaityti toliau…]

1869 m. įkurta Rukų evangelikų – liuteronų parapija. 1885–1886 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1945 m. bažnyčia perduota katalikams, po nepriklausomybės atgavimo bažnyčia grąžinta evangelikams – liuteronams. 1997 metais bažnyčioje kilo gaisras, Vokietijoje gyvenantys Rukų parapijiečiai padėjo bažnyčią atstatyti.

Parapijiečių padedamas kunigas Vincentas Dumčius (1886–1986) 1924 m. pastatė medinę bažnyčią. 1944 metais ji sudegė, Šv. mišios buvo laikomos kitame pastate. 1963 m. ji uždaryta, 1990 metais atstatyta ir sugrąžinta katalikams.

Jurgis Vidiškis 1562 m. Vidiškių filijai dovanojo 300 grašių. 1664 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. Iki 1840 m. bažnyčia sudegė. Vietoj jos pastatyta laikina medinė (be grindų). Šventupio ir Vidiškių savininkas, Ukmergės apskrities bajorų maršalka Anupras Koska 1844 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. Dėl lėšų stokos darbai 1849 m. … [Skaityti toliau…]

Vilniaus katedros kanauninkas Juozapas Puzinas (nuo 1740 m. Livonijos vyskupas) 1733 m. pastatė koplyčią. Ji priklausė Lavoriškių parapijai. 1826 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1869 m. uždaryta, 1871 m. paversta stačiatikių cerkve. Katalikai pastatą atgavo tik 1918 m. Bažnyčia 1922 m. suremontuota, 1923 m. įkurta parapija. 1935 m. bažnyčia restauruota. Klebono Aleksandro Liachovičiaus rūpesčiu ir … [Skaityti toliau…]

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia – evangelikų liuteronų bažnyčia Šilutėje. Nuo senų senovės Šilutė priklausė Verdainės parapijai. Tačiau Šilutė plėtėsi labai intensyviai. Kai buvę kaimai Verdainė, Žibai, Barzdūnai ir Cintjoniškis susijungė susidarė miestas, kuris turėjo 3000 gyventojų. Tada iškilo būtinybė statyti atskirą bažnyčią. 1910 m. Hugo Šojus kreipėsi į Rytų Prūsijos evangelikų konsistoriją, kad atskirtų nuo … [Skaityti toliau…]

Vilniaus raj Šv. Stepono parapijos klebonas 1813 m. Vaidotų kaime (1 km į pietus nuo Baltosios Vokės, Vokės kairiajame krante) pastatė koplyčią. Hilarijus Lenskis ir Vladimiras Lenskis 1910 m. Baltojoje Vokėje pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1921 m. įkurta Vokės parapija. Nuo 1949 m. klebonavęs garbės kanauninkas Leopoldas Chomskis (1885–1982), (palaidotas šventoriuje) 1979 m. bažnyčią suremontavo. … [Skaityti toliau…]

Manoma, kad dar 1419 m. Vytautas pastatydino pirmąją bažnyčią Krekenavoje. Rodų dvaro savininkai Aleksiejus ir Stanislovas Vizgirdai-Vizgirdavičiai 1484 m. pastatė medinę bažnyčią ir ją aprūpino. Žemaičių kapitulos arkidiakonui (vyskupo padėjėjui katedroje) Jurgiui Talaičiui 1527 m. dovanota Krekenavos klebonija su visu turtu. 1531 ir 1536 m. funduotos 2 altarijos. Vėliau jos sujungtos į vieną. 1533 m. … [Skaityti toliau…]