Suginčių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Suginčiuose 1669 ir 1782 m. minima koplyčia (priklausė Vilniaus vyskupijos Molėtų parapijai). Pirmąją Suginčių kapinių koplyčią antrojoje XVII amžiaus pusėje pastatęs Koziela. Molėtų metrikų knygose nuo maždaug 1695 metų esama įrašų, kad Suginčių koplyčioje krikštijami vaikai, kartais tuokiamos poros. Tai atlikdavo Stirnių jėzuitai arba Molėtų klebonas. XVIII amžiuje Suginčių koplyčioje reguliariai laikytos mišios triskart per … [Skaityti toliau…]

Smilgių Šv. Jurgio bažnyčia

Šeduvos seniūnijos inventoriuje 1645 m. minima Smilgių bažnyčia ir 2 valakai klebonijos žemės. 1655 m. bažnyčiai dovanotas Gikonių kaimas su 17 valakų ir Čelkių kaimas su 6 valakais žemės. 1677 m. bažnyčiai dar priklausė Matarakų kaimas. Kunigo Jurgio Jakševičiaus rūpesčiu 1690 m. bažnyčia perstatyta. 1761 m. ji buvo sena ir netinkama naudoti. Klebonas Antanas Vaitelis, … [Skaityti toliau…]

Paštuvos Šv. Barboros bažnyčia

Paštuva 1643–1842 m. priklausė Kauno vienuolėms benediktinėms. Greičiausiai tada buvo pastatyta ir koplyčia. Jai 1754 m. paskelbti atlaidai. Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1923 m.

Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Pajevonyje 1586 m. pastatytai bažnyčiai skirta 9 valakai žemės. 1600 m. dar duota 12. Iš jų sudarytas Salicininkų dvarelis, kurį iki 1797 m. valdė klebonas. 1674 m. minima apleista medinė bažnyčia. 1736 m. pastatyta nauja. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. 1842 m. pastatyta šiaudais dengta mūrinė bažnyčia. 1875 m. pristatytos 2 koplyčios ir frontonas … [Skaityti toliau…]

Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Židikai 1614 m. dovanoti Kražių jėzuitų kolegijai. 1636-1773 m. veikė jėzuitų misija. Apie 1636 m. pastatyta medinė koplyčia. Jėzuitai bažnyčiai 1671 m. dovanojo 4 valakus žemės. Bažnyčia pastatyta 1688 m. 1792 m. įsteigta altarija. 1821 m. pastatyta dabartinė akmenų mūro bažnyčia su šiaudiniu stogu. Laikinoji bažnyčia dar stovėjo; buvo Pikelių parapijos filija. 1842 m. pastatyta … [Skaityti toliau…]

Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Trakų pilininkas Jurgis Radvila 1598 m. pastatė evangelikų reformatų bažnyčią. Ją 1654 m. užėmė katalikai, kuriems 1663 m. bažnyčia atiduota. Kitą katalikų bažnyčią Šventežerio dvaro valdytojas pastatė iki 1783 m. Suirusioje bažnyčioje 1823 m. uždrausta laikyti pamaldas. 1831 m. remontuota. 1863 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas. 1866 m. suvežta akmenų, bet statyti nepradėta. 1871 m. … [Skaityti toliau…]

Rukų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

1869 m. įkurta Rukų evangelikų – liuteronų parapija. 1885–1886 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1945 m. bažnyčia perduota katalikams, po nepriklausomybės atgavimo bažnyčia grąžinta evangelikams – liuteronams. 1997 metais bažnyčioje kilo gaisras, Vokietijoje gyvenantys Rukų parapijiečiai padėjo bažnyčią atstatyti.

Naujosios Ūtos Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia

Parapijiečių padedamas kunigas Vincentas Dumčius (1886–1986) 1924 m. pastatė medinę bažnyčią. 1944 metais ji sudegė, Šv. mišios buvo laikomos kitame pastate. 1963 m. ji uždaryta, 1990 metais atstatyta ir sugrąžinta katalikams.

Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčia

Jurgis Vidiškis 1562 m. Vidiškių filijai dovanojo 300 grašių. 1664 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. Iki 1840 m. bažnyčia sudegė. Vietoj jos pastatyta laikina medinė (be grindų). Šventupio ir Vidiškių savininkas, Ukmergės apskrities bajorų maršalka Anupras Koska 1844 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. Dėl lėšų stokos darbai 1849 m. … [Skaityti toliau…]

Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Karsakiškio dvaro savininkai Ivaškevičiai dvare laikydavo kunigus, dažniausiai altaristas. Čia 1793–1795 m. ir 1804–1806 m. gyveno poetas, kunigas Antanas Strazdas. Ivaškevičiai 1803 m. pastatė medinę bažnyčią ir kunigui išlaikyti skyrė 40 dešimtinių žemės. Bažnyčiai sudegus, 1831 m. dvarininkas Galiofas pastatė naują medinę bažnyčią. Į Karsakiškį atvykęs finalistas Leonas Skopas 1869 m. rado bažnyčią apleistą, kiauru … [Skaityti toliau…]

Švedriškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Švedriškės gyventojai priklausė Kazitiškio parapijai. Lenkijai 1920 m. okupavus Vilniaus kraštą, parapijos vakarinė dalis liko be bažnyčios. Garbšių kaime įrengta laikina koplyčia. Švedriškės viensėdžio savininkė Marija Leščiauskienė 1927 m. dovanojo būsimai bažnyčiai 81,4 ha žemės su trobesiais. 1928 m. įrengta laikina koplyčia. 1929 m. paskirtas kunigas. 1933 m. pastatyta, 1934 m. įrengta dabartinė medinė bažnyčia. … [Skaityti toliau…]