Bažnyčios

Ąžuolų Būdos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia stovi Ąžuolų Būdos kaime, 6 km į pietryčius nuo Kazlų Rūdos, prie Kauno-Marijampolės kelio.

Beižionių dvarelio savininkė Kornelija Ostrauskienė būsimai bažnyčiai dovanojo dvarelį ir 20 ha žemės. 1922 m. į Beižionis paskirtas kunigas Steponas Rudžionis, grįžęs iš Mogiliovo vyskupijos. Tais pačiais metais dvare įrengta bažnyčia; įkurta parapija. S. Rudžionis su vietos gyventojais 1926 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Klebonas 1946 m. bolševikų suimtas, nuteistas 25 m. kalėti. Mirė 1949 … [Skaityti toliau…]

Sužionių medinė koplyčia minima 1744 metais. 1782 m. Tyzenhauzai pardavė Sužionis Benediktui Karpiui. 1782 m. esama aprašymų kaip atrodė bažnyčia. Karpių šeimos lėšomis 1795 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia ir klebonija kurios didžiausiu fundatoriumi minimas Jan Karp. Sužionių dvaro savininkas Jonas Tiškevičius ją 1856 m. atnaujino, taip pat pakvetė klebona Mikola Sienevič. Manoma, kad Sužionių … [Skaityti toliau…]

Ketūnų dvaro savininkas J. Poklevskis Kozela Micaičiuose 1808 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Kuršėnų parapijos filija. 1857 m. bažnyčia perstatyta. 1901–1902 m. kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas buvo Micaičių filialistas. Jis bažnyčią atnaujino. 1945 m. uždaryta. 1989 m. grąžinta tikintiesiems.

Netoli Krivonių buvusiame Samulevos dvare iki 1796 m. pastatyta koplyčia. Ji XIX a. sunyko. Kunigo Motiejaus Cijūnaičio rūpesčiu 1933 m. nupirkta senoji medinė Kernavės bažnyčia ir pervežta į Krivonis. Klebonas Adolfas Stasevičius 1946 m. suimtas ir nuteistas 10 m. kalėti (mirė 1949 m. Vilniaus kalėjime). 1954 m. klebonas Vincentas Andrulevičius su parapijiečiais bažnyčią suremontavo.

Karvio dvaro savininkas Točilauskis 1779 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai paskirtas Masionių palivarkas ir Karvio kaimas (4 valakai). 1783 m. įkurta parapija (iki tol buvo Maišiagalos parapijos filija). 1861 m. bažnyčia sudegė. Jos vietoje 1862–1865 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. XIX a. pab.-XX a. pradžioje parapijiečiai kalbėjo lietuviškai.

Vilniaus Šv. Stepono bažnyčia – buvusi bažnyčia Vilniuje, stoties rajone. Bažnyčia statyta renesansinė, rekonstruota klasicizmo laikotarpiu. Po tinko sluoksniu atidengta dalinai išlikusi unikali frizų sieninė tapyba. Bažnyčia yra sandėlių kieme, į kurį sudėtinga patekti. Šiuo metu bažnyčios fasadai restauruojami, atkuriami sgrafito fragmentai.

Kazimieras Leonas Sapiega apie 1650 m. pastatė bažnyčią. 1676 m. įsikūrusi Merkinėje jėzuitų misija aptarnavo ir Ratnyčią. 1762 m. pastatyta bažnyčia buvo Merkinės parapijos filija. 1826 m. sudegė klebonija su bažnyčios archyvu. Ratnyčioje vargonininkavo M. K. Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis. Inžinierius Vaclovas Michnevičius 1903 m. suprojektavo mūrinę bažnyčią, vėliau statyta pagal kitą projektą. Į Ratnyčią … [Skaityti toliau…]

Vietos gyventojai, jėzuitų padedami, 1932–1933 m. pastatė medinę koplyčią 1863 m. žuvusiems sukilėliams atminti. Ji 1933 m. rugpjūčio 13 d. pašventinta. Pamaldos joje laikytos kartą per mėnesį. 1938 m. paskirtas nuolatinis kunigas; koplyčia tapo bažnyčia.

Antazavėje 1782 m. minima dvaro koplyčia. Ją retkarčiais aptarnaudavo Dusetų kunigai. Bažnyčia pastatyta 1794 m. dvaro savininkės Kunigundos Valavičiūtės-Pliaterienės rūpesčiu. Dvaras bažnyčiai paskyrė 3 dešimtinių žemės sklypą. Jame pastatyti ūkiniai pastatai, medinė klebonija. 1827 m. išmūryta šventoriaus tvora. Greičiausiai tuo metu pastatyta mūrinė varpinė. XIX a. viduryje parapijai priklausė 40 dešimtinių žemės. 1908–1911 m. veikė … [Skaityti toliau…]