Vietos gyventojai, jėzuitų padedami, 1932–1933 m. pastatė medinę koplyčią 1863 m. žuvusiems sukilėliams atminti. Ji 1933 m. rugpjūčio 13 d. pašventinta. Pamaldos joje laikytos kartą per mėnesį. 1938 m. paskirtas nuolatinis kunigas; koplyčia tapo bažnyčia.
Skaitykite daugiau..
Šaravų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia slepia keletą intriguojančių dvasinių detalių. Ar žinojote, kad ši šventovė iš pradžių tarnavo ne vien kaip maldos namai, o kaip gyvas istorinės atminties monumentas? Kadangi ji buvo skirta sukilėliams atminti, kiekvienos pamaldos čia turėjo ypatingą prieskonį. Tikintieji meldėsi už laisvės kovotojų sielas, todėl koplyčia dvelkė ypatinga pagarba praeičiai. Įdomu tai, kad tarpukariu atvykstantys kunigai Šaravuose susidurdavo su dideliais sunkumais, nes vietovė buvo gana atoki, o keliai rudens ir pavasario metu tapti sunkiai pravažiuojamais. Nepaisant to, dvasininkai negailėjo jėgų ir pasiekdavo savo parapijiečius arklių traukiamais vežimais. Vėliau, kai koplyčia tapo savarankiška bažnyčia, jos bendruomenė išsisaugojo glaudų ryšį. Žmonės patys rūpindavosi švaruoju šventovės kampeliu, nešdavo savo rankomis austus rankšluosčius altoriams puošti. Šis faktas atskleidžia nuoširdų tikėjimą, kurio nesugriovė vėlesni neramūs karo ir pokario dešimtmečiai. Šiandien Šaravų bažnyčia išlieka ramybės oaze, saugančia praėjusių amžių dvasinius lobius bei paprastų kaimo žmonių pamaldumo istoriją.