Seniausia žinoma Valkininkų bažnyčios 1555 m. fundacija. 1611 m. inventoriuje minima prie turgavietės naujai pastatyta bažnyčia. 1635–1650 m. Valkininkuose pastatytas mūrinis vienuolynas su bažnyčia. 1655 m. parapinė bažnyčia sudegė, netrukus atstatyta. Vietoj 1772 m. sudegusios parapinės bažnyčios pastatyta laikina, kurią 1818 m. sausio 17 d. audra sugriovė. Pamaldos perkeltos į kapų koplyčią. Nuo 1777 m. … [Skaityti toliau…]
Pagėgiuose katalikų bažnyčia pastatyta 1929–1930 m. 1932 m. gruodžio 19 d. įkurta parapija. Pirmasis kunigas buvo K. Prielgauskas, o 1935-1944 m. kunigavo P. Bajerčius. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse parapijai priklausė apie pusantro tūkstančio katalikų, absoliuti jų dauguma buvo lietuviai. Po karo bažnyčios pastatą valdžia nusavino, jame įrengė kino teatrą, vėliau nugriovė, paliko tik bokštą, prie … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1504 m. Ji minima ir 1522 m. Manoma, kad bažnyčia sunyko per reformaciją (1669 m. neminima). Antrąją bažnyčią 1676 m. pastatė Leonardas Pacas. 1713 m. įsteigta Švč. Trejybės brolija. 1738 m. sudegė klebonija ir bažnyčios archyvas. 1744 m. parapijai priklausė Kietaviškių bažnytkaimis, dvaras, 4 palivarkai ir 12 kaimų. XVIII a. pabaigoje … [Skaityti toliau…]
Šilalės klebono Jurgio Galdiko paraginti Vaitimėnų kaimo gyventojai 1935 m. pasistatė dabartinę medinę bažnytėlę (1935 m. rugsėjo 22 d. pašventinta).
Jėzuitų ordino ir šv. Kazimiero giminaičio Zigmanto Vazos rūpesčiu 1604 m. pradėta statyti bažnyčia. Manoma, kad pagal architekto Džovanio Marijos Bernardonio projektą, parengtą Romos Jėzaus bažnyčios, pastatytos 1575 m., pavyzdžiu. Apie 1606 m. pastatyta laikina. Mūrinės bažnyčios statybai kurį laiką vadovavo architektai Jonas Prochorovičius ir Povilas Bokša. Statomą bažnyčią 1610 m. apgadino gaisras. Prie bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Vėžaičių dvarininkai Volmeriai 1784 m. pastatė medinę bažnyčią. 1804 m. įsigyti vargonai. Varpinėje yra 1816 m. lietas žalvarinis varpas.
Gaurėje 1661 m. minima evangelikų reformatų bažnyčia. Grįžęs į katalikybę Gabrielius Kaminskis 1670 m. katalikų bažnyčiai skyrė turtų, įkurta parapija; dovanotas Vytariškių (vėliau pavadintas Kunigiškiais) kaimas. Po 1671 m. panaikinta evangelikų reformatų bažnyčia. Metrikų knygos rašytos nuo 1675 m. 1773 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1887 m. leista apmūryti šventorių. 1918–1943 m. klebonavo Kazimieras Šleivys. … [Skaityti toliau…]
Alytuje, Nemuno kairiajame krante, 1670 m. pastatyta Šv. Jurgio bažnyčia. Ji buvo ir 1703 m. Ilgainiui sunyko arba sudegė. Vėliau pastatyta medinė Šv. Angelų Sargų bažnyčia. 1797 m. įkurta parapija. 1820–1825 m. klebonavęs Nikodemas Dubrovskis pastatė medinę varpinę. Klebonas Andrius Cechanavičius (Alytuje 1829–1868 m.) 1830 m. pastatė naują bažnyčią. 1876 m. klebonu paskirtas Sebastijonas Banevičius … [Skaityti toliau…]
Šventybrasčio savininkas Ignas Zaviša 1774 m. pastatė medinę bažnyčią. Šventybrastyje 1784 m. nuolat gyveno kunigas. Apie 1870 m. prie bažnyčios primūrytos dvi šoninės koplyčios ir zakristija. 1873 m. pastatyta medinė varpinė. Iš jos 1915 m. į Rusiją išvežti 3 varpai. 1928 m. bažnyčia suremontuota. Ji buvo Apytalaukio parapijos filija.
Balbieriškio savininkas Tiškevičius Ivoniškyje (2 km į rytus nuo dabartinės bažnyčios) apie 1700 m. pastatė koplyčią. Ji 1791 m. atnaujinta, pradėtos rašyti metrikų knygos. 1803 m. koplyčia tapo Balbieriškio parapijos filija. Ivoniškio (Gudelių) dvaro savininkė Liudvika Petravičiūtė-Tiškevičienė jai dovanojo įvairaus turto. 1822 m. veikė parapinė mokykla. 1844 m. bažnyčia sudegė. 1847–1849 m. pastatyta nauja medinė. … [Skaityti toliau…]