Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Dalis Linkmenų parapijos su bažnyčia 1920 m. liko Lenkijos okupuotoje teritorijoje. Okupacinė valdžia 1925 m. iškėlė bylą Linkmenų klebonui Juozui Breivai už lietuvių kultūrinę veiklą. Jis pabėgo į Kirdeikius ir pradėjo rūpintis bažnyčios statyba. Lietuvos valdžia skyrė miško medžiagos ir 35 000 litų. 1926–1927 m. medinė bažnyčia buvo pastatyta (projektavo ir statybą prižiūrėjo inž. Litas). … [Skaityti toliau…]

Adomynės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Jonavos dvaro (taip iki Pirmojo pasaulinio karo buvo vadinama Adomynė) savininkas Žurauskas 1826 m. pastatė koplyčią. Ilgainiui dvaras ir koplyčia sunyko. Per Pirmąjį pasaulinį karą kunigo Liudo Kaulakio rūpesčiu dvare įrengta koplyčia. Joje laikytos pamaldos. Dvaro savininkas Adomas Vilėniškis ir kunigas Juozas Vilėniškis dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo rūpintis bažnyčios statyba. Kuriamai parapijai dovanota … [Skaityti toliau…]

Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Bažnyčią 1787-1790 m. pastatė prelatas Bogužas. Ji buvo Pabaisko parapijos filija. 1814 m. kunigas Čepavičius su parapijiečiais kapinėse pastatė medinę koplyčią. Joje retkarčiais buvo laikomos pamaldos. Iki 1849 m. bažnyčia priklausė Vilniaus vyskupijai, vėliau – Žemaičių (Telšių) vyskupijai, 1926–1939 Kauno arkivyskupijai. 1888-1932 m. bažnyčia kunigo neturėjo. 1933 m. paskirtas iš Rusijos grįžęs kunigas Bronislovas Rūtenis. … [Skaityti toliau…]

Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

1642 m pastatyta koplyčia. Ji 1644 m. paskirta karmelitams. Vienuoliai 1680 m. pastatė medinę bažnyčią; pradėtos rašyti metrikų knygos. Karmelitai 1781–1783 m. pastatė mūrinę bebokštę bažnyčią. Nuo 1802 m. veikė parapinė mokykla. Per 1803 m. miesto gaisrą apdegė bažnyčia, sudegė vienuolynas. Prūsijos valdžia 1805 m. uždarė vienuolyną. Kunigo Juozapo Marmos rūpesčiu 1870 m. pristatyti bažnyčios … [Skaityti toliau…]

Girdžių Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia

Girdžiai 1554 m. dovanoti Veliuonos klebonui (nuo 1842 m. valstybinė valda). Apie 1809 m. pastatyta medinė koplyčia. Vyskupas Motiejus Valančius 1853 m. prašė valdžios leisti suremontuoti apleistą Girdžių koplyčią ir laikyti joje pamaldas. Nurodė, kad prieš 30 metų čia nuolat gyveno kunigas. Gavus leidimą vietos gyventojai koplyčią 1858 m. perstatė. Po Pirmojo pasaulinio karo klebonas … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Išganytojo bažnyčia

Vilniaus Išganytojo bažnyčia, dar žinoma kaip Vilniaus Viešpaties Jėzaus bažnyčia arba Vilniaus Trinitorių bažnyčia stovi Vilniuje, Antakalnyje. Aptarnauja šv. Jono kongregacijos broliai. Bažnyčią suprojektavo ir papuošė stiuko lipdiniais Pjetras Pertis.

Krokialaukio Kristaus Atsimainymo bažnyčia

Krokialaukyje bažnyčia pastatyta iki 1755 m. Po 1759 m. įkurta parapija. 1819 m. veikė parapinė mokykla. Inžinierius Rudzinskis 1857 m. suprojektavo naują mūrinę bažnyčią. 1858 m. pastatyta laikina, nes senoji buvo begriūvanti. 1860 m. pastatyta mūrinė klebonija. 1869–1872 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1899 m. konsekravo vyskupas Antanas Baranauskas. 1906 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos … [Skaityti toliau…]

Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Simono Siručio rūpesčiu 1763 m. pastatyta mūrinė Šv. Simono ir Judo bažnyčia. Dėl blogų pamatų po 11 metų jos siena ėmė griūti. 1780 m. pastatyta nauja medinė Šv. Karolio bažnyčia ir į ją perkeltos pamaldos. Didžiosios Panemunės dvaro sodybos savininkas sumažino bažnyčiai skirtus procentus, todėl klebonas Rokas Bučinevskis 1837 m. iškėlė bylą, kurią 1848 m. … [Skaityti toliau…]

Naujųjų Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1504 m. Ji minima ir 1522 m. Manoma, kad bažnyčia sunyko per reformaciją (1669 m. neminima). Antrąją bažnyčią 1676 m. pastatė Leonardas Pacas. 1713 m. įsteigta Švč. Trejybės brolija. 1738 m. sudegė klebonija ir bažnyčios archyvas. 1744 m. parapijai priklausė Kietaviškių bažnytkaimis, dvaras, 4 palivarkai ir 12 kaimų. XVIII a. pabaigoje … [Skaityti toliau…]