1642 m pastatyta koplyčia. Ji 1644 m. paskirta karmelitams. Vienuoliai 1680 m. pastatė medinę bažnyčią; pradėtos rašyti metrikų knygos. Karmelitai 1781–1783 m. pastatė mūrinę bebokštę bažnyčią. Nuo 1802 m. veikė parapinė mokykla. Per 1803 m. miesto gaisrą apdegė bažnyčia, sudegė vienuolynas. Prūsijos valdžia 1805 m. uždarė vienuolyną. Kunigo Juozapo Marmos rūpesčiu 1870 m. pristatyti bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Jonavos dvaro (taip iki Pirmojo pasaulinio karo buvo vadinama Adomynė) savininkas Žurauskas 1826 m. pastatė koplyčią. Ilgainiui dvaras ir koplyčia sunyko. Per Pirmąjį pasaulinį karą kunigo Liudo Kaulakio rūpesčiu dvare įrengta koplyčia. Joje laikytos pamaldos. Dvaro savininkas Adomas Vilėniškis ir kunigas Juozas Vilėniškis dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo rūpintis bažnyčios statyba. Kuriamai parapijai dovanota … [Skaityti toliau…]
Krokialaukyje bažnyčia pastatyta iki 1755 m. Po 1759 m. įkurta parapija. 1819 m. veikė parapinė mokykla. Inžinierius Rudzinskis 1857 m. suprojektavo naują mūrinę bažnyčią. 1858 m. pastatyta laikina, nes senoji buvo begriūvanti. 1860 m. pastatyta mūrinė klebonija. 1869–1872 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1899 m. konsekravo vyskupas Antanas Baranauskas. 1906 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos … [Skaityti toliau…]
Bažnyčią 1787-1790 m. pastatė prelatas Bogužas. Ji buvo Pabaisko parapijos filija. 1814 m. kunigas Čepavičius su parapijiečiais kapinėse pastatė medinę koplyčią. Joje retkarčiais buvo laikomos pamaldos. Iki 1849 m. bažnyčia priklausė Vilniaus vyskupijai, vėliau – Žemaičių (Telšių) vyskupijai, 1926–1939 Kauno arkivyskupijai. 1888-1932 m. bažnyčia kunigo neturėjo. 1933 m. paskirtas iš Rusijos grįžęs kunigas Bronislovas Rūtenis. … [Skaityti toliau…]
Kunigo Gečo rūpesčiu 1671 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Žarėnų parapijos filija. 1769 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1881 m. pailginta. 1890 m. apmūrytas šventorius, 1891 m. pastatyta mūrinė varpinė (Ustino Golinevičiaus projektas). Klebono Kazimiero Malinausko rūpesčiu 1901–1902 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (Nikolajaus Andrejevo projektas). 1907 m. įsigyti nauji vargonai, 1913 m. įkurta parapija. … [Skaityti toliau…]
Girdžiai 1554 m. dovanoti Veliuonos klebonui (nuo 1842 m. valstybinė valda). Apie 1809 m. pastatyta medinė koplyčia. Vyskupas Motiejus Valančius 1853 m. prašė valdžios leisti suremontuoti apleistą Girdžių koplyčią ir laikyti joje pamaldas. Nurodė, kad prieš 30 metų čia nuolat gyveno kunigas. Gavus leidimą vietos gyventojai koplyčią 1858 m. perstatė. Po Pirmojo pasaulinio karo klebonas … [Skaityti toliau…]
Dalis Linkmenų parapijos su bažnyčia 1920 m. liko Lenkijos okupuotoje teritorijoje. Okupacinė valdžia 1925 m. iškėlė bylą Linkmenų klebonui Juozui Breivai už lietuvių kultūrinę veiklą. Jis pabėgo į Kirdeikius ir pradėjo rūpintis bažnyčios statyba. Lietuvos valdžia skyrė miško medžiagos ir 35 000 litų. 1926–1927 m. medinė bažnyčia buvo pastatyta (projektavo ir statybą prižiūrėjo inž. Litas). … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Išganytojo bažnyčia, dar žinoma kaip Vilniaus Viešpaties Jėzaus bažnyčia arba Vilniaus Trinitorių bažnyčia stovi Vilniuje, Antakalnyje. Aptarnauja šv. Jono kongregacijos broliai. Bažnyčią suprojektavo ir papuošė stiuko lipdiniais Pjetras Pertis.
1762 m. Kyburių dvare pastatyta medinė koplyčia. Kunigą išlaikė dvaras. Po 1831 m. dvaro savininkas ištremtas į Rusiją; žemė perėjo reformatų tikybos dvarininkui, kuris koplyčią nugriovė. Katalikai pasistatė kitą koplyčią Majėnų dvaro kapinėse (3 km nuo Kyburių). Po 1863 m. Majėnų dvaras atiteko liuteronų tikybos dvarininkui. Koplyčia pervežta į Saločių kapines. Per Pirmąjį pasaulinį karą … [Skaityti toliau…]
4 Kybartų kaimo ūkiai 1598 m. dovanoti Virbalio bažnyčiai. Virbalio klebonas kaimo kapinėse 1696 m. pastatė koplyčią. Ji po 1795 m. sunyko. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius, 1909 m. – Krikščionių darbininkų draugija. 1912 m. įsteigta gimnazija. Jos kapelionas Visgirda pastatė mokinių koplyčią. 1919 m. įsteigta „Žiburio" progimnazija. Po Pirmojo pasaulinio karo pamaldos laikytos … [Skaityti toliau…]