Beižionių dvarelio savininkė Kornelija Ostrauskienė būsimai bažnyčiai dovanojo dvarelį ir 20 ha žemės. 1922 m. į Beižionis paskirtas kunigas Steponas Rudžionis, grįžęs iš Mogiliovo vyskupijos. Tais pačiais metais dvare įrengta bažnyčia; įkurta parapija. S. Rudžionis su vietos gyventojais 1926 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Klebonas 1946 m. bolševikų suimtas, nuteistas 25 m. kalėti. Mirė 1949 m. Vorkutoje. Klebonas V. Polonskis bažnyčią suremontavo.
Skaitykite daugiau..
Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia slepia ne vieną dvasinį turtą, kuris rečiau pastebimas iš pirmo žvilgsnio. Šventovės titulas – Šv. Kryžiaus išaukštinimas – turi gilią teologinę prasmę. Bažnyčios gyvenime Kryžius niekuomet nebuvo suprantamas vien kaip kančios simbolis, bet pirmiausia kaip didžiausios Dievo meilės ir pergalės prieš mirtį ženklas. Sovietmečiu, kuomet dvasininkai patyrė milžinišką spaudimą, ši parapija išliko gyva tik dėka stipraus tikinčiųjų bendrumo jausmo. Žmonės slapta meldėsi, saugojo liturginius reikmenis ir palaikė vieni kitus. Įdomu tai, kad bažnyčios viduje iki šiol išliko senųjų meistrų rankomis daryti mediniai elementai, nešantys ramybės žinią. Kiekvienas čia esantis šventasis paveikslas primena vietos gyventojų ištikimybę krikščioniškoms vertybėms sunkiausiais istorijos tarpsniais. Ši medinė šventovė yra gyvas pavyzdys, kaip paprasta bendruomenė sugebėjo išsaugoti tikėjimo ugnį. Dievo namai Beižionyse veikia kaip dvasinė oazė, kurioje laikas tarsi sustoja, o malda sujungia praeities ir dabarties žmones į vieną amžiną bendrystę.