Molėtai 1387 m. dovanoti Vilniaus vyskupui. Manoma, kad bažnyčia pastatyta XV a. antrojoje pusėje. Ji minima 1522 m. Per Šiaurės karą 1702 m. bažnyčia sugriauta, apie 1722 m. atstatyta. 1742 m. įkurta Švč. Mergelės Marijos brolija. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. K Bandzevičius, Molėtuose klebonavęs 1900–1924 m., su parapijiečiais 1903–1907 m. pastatė dabartinę mūrinę … [Skaityti toliau…]
Pirmąją bažnyčią ant piliakalnio 1472–1495 m. pastatė Mykolas Jogelavičius. Ji minima ir 1597 m. Prie bažnyčios buvo varpinė su 2 varpais, klebonija. Parapijai priklausė malūnas prie Dubysos ir ūkis. Apie 1570–1614 m. evangelikai reformatai bažnyčią pasisavino. Jie po 1614 m. Kurtuvėnuose pasistatė bažnyčią. Ji XVII a. antrojoje pusėje sunyko. 1684 m. katalikai pasistatė naują bažnyčią. … [Skaityti toliau…]
Pirmąją bažnyčią Sedoje apie 1508 m. pastatė Dirvėnų tėvūnas Vaclovas Bartasevičius su žmona Elžbieta Juškaite. 1528 m. minimas klebonas. 1538 m. bažnyčiai dovanotas Beržėnų kaimas, įkurta parapinė mokykla. 1769–1770 m. bažnyčia perstatyta ir padidinta (rūpinosi klebonas Jonas Mykolas Domaševičius). 1816 m. išmūryti akmeniniai pamatai. 1823 m. uždengtas lentelių (1985 m. skardos) stogas. Po 1821 m. … [Skaityti toliau…]
Įrengus Kauno tvirtovės gynybinius fortus, 1888–1891 m. miesto centre (Naujamiestyje), dabartinėse Gedimino, Kęstučio, K.Donelaičio gatvėse, iškilo ištisas kompleksas administracinių tvirtovės pastatų. Projekto autorius ir statybos darbų vykdytojas – karo inžinierius, papulkininkis Konstantinas Limarenka. 1890 m. lapkričio 10 d. Peterburgo architekto akademiko D.Grimo pakoreguotą projektą patvirtino Rusijos caras Aleksandras III. Stačiatikių soboras planuotas statyti kaip reprezentacinis … [Skaityti toliau…]
Pakalnių dvaro savininkas Antanas Kulieša apie 1762 m. pastatė medinę bažnyčią. Jos vietoje kunigas Jurgis Kazlauskas su parapijiečiais 1906 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji buvo Leliūnų parapijos filija. 1928 m. įsteigta parapija.
Kanauninko Jurgio Galdiko lėšomis ir rūpesčiu Šventojoje 1931 m. per 3 mėnesius pastatyta medinė bažnyčia. Pašventinta 1931 m. liepos 12 d.. 1991 m. architektai G. Aperavičius ir R. Krištapavičius suprojektavo naują bažnyčią su varpine.
Florijonas Bogužas 1620 m. pastatė medinę bažnyčią, jai dovanojo Kruopainių ir Žvirgždžių kaimus (priklausė ir 1805 m.). 1620 m. įsteigta parapinė mokykla (veikė ir XIX a. pirmojoje pusėje). 1802 m. pastatyta dabartinė ąžuolinių rąstų bažnyčia. 1912–1914 m. veikė Lietuvų katalikų blaivybės draugijos skyrius.
Pašušvio dvaro savininkas Šimkovičius-Vnučka 1553 m. pastatė bažnyčią ir skyrė dalį turto jai išlaikyti. Apie 1566 m. įkurta parapija. Bažnyčia ir jos turtas 1589 m. atiteko evangelikams reformatams. Juos globojo Sofija Vnučkienė. Ji 1584 m. paskyrė mokyklai ir pamokslininkui išlaikyti 17 valakų žemės. Iki 1592 m. katalikų kunigas Jonas Soroka iš Pašušvio išvarytas. Grinkiškio klebonas … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1714 m. (tais metais Žagarės klebonas prašė Šiaulių ekonomo lentelių Skaistgirio bažnyčios stogui uždengti). Bažnyčia 1819 m. buvo uždaryta, nes galėjo sugriūti. Nauja (dabartinė) bažnyčia iš molio pastatyta 1827 m. (pirmosios pamaldos įvyko 1827 m. rugpjūčio 24 d.). Skaistgirys nuo seno garsėjo Šv. Jurgio ir Šv. Martyno atlaidais. Nuo 1836 m. … [Skaityti toliau…]
Ąžuolų Būdos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia stovi Ąžuolų Būdos kaime, 6 km į pietryčius nuo Kazlų Rūdos, prie Kauno-Marijampolės kelio.