1732 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji minima ir 1767 m. Nemuno potvynis koplyčią 1829 m. sugriovė. Tais pačiais metais pastatyta laikina maldykla Paluobiuose, o 1856 m. – Patašiuose. Žemosios Panemunės dvaro dovanotoje žemėje 1877 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia.
Nuo 1967 m. klebonavęs Juozas Juškaitis (1922–1986), (palaidotas šventoriuje) 1986 m. bažnyčią nudažė.
Įdomu tai, kad bažnyčios architektūra slepia tam tikrą kuklumą, būdingą Vincento Pauliečio įkurtoms bendruomenėms. Šventovės viduje saugomi liturginiai reikmenys mena ne vieną kartą tikinčiųjų, kurie per karus ir okupacijas sugebėjo išsaugoti tikėjimo židinį. Klebonas Juozas Juškaitis, kurio atminimas čia vis dar gyvas, buvo neeilinė asmenybė. Sovietmečiu, kai religija buvo stumiama į paraštes, jis sugebėjo išlaikyti bažnyčią tvarkingą ir gyvą. Jo sprendimas nudažyti bažnyčią 1986 metais buvo tarsi tylus pasipriešinimas nykumai. Šventoriuje ilsintis šiam dvasininkui, vietiniai gyventojai iki šiol jaučia ryšį su praeitimi. Tai vieta, kurioje akmeninės sienos saugo ne vien architektūrinį paveldą, bet ir žmonių ištvermę, kurią stiprino šv. Vincento Pauliečio pavyzdys, mokantis matyti Dievą kiekviename vargstančiame žmoguje.