Imanuelio Kanto knyga, lietuviškai pavadinta „Religija vien tik proto ribose“, originalo kalba vokiečių – „Die Religion innerhalb der Grenzen der bloßen Vernunft“, yra vienas reikšmingiausių XVIII a. filosofijos veikalų, nagrinėjančių religijos ir moralės santykį. Autorius, Imanuelis Kantas (vok. Immanuel Kant), šioje 1793 m. išleistoje knygoje siekia perkonstruoti religijos sampratą, atsisakydamas dogmatinių ir ritualinių elementų, o … [Skaityti toliau…]
„Kebra Nagast“ (taip pat rašoma Kebra Naghast) yra vienas svarbiausių Etiopijos literatūros ir religijos tekstų, turėjęs didžiulę įtaką Etiopijos tapatybei, politinei ideologijai ir krikščioniškajai tradicijai. Pavadinimas amharų kalba reiškia „Karalių šlovė“ arba „Karalių galybė“, ir tai tiksliai atspindi knygos tikslą – pateisinti Etiopijos karalių valdžią, susiejant ją su bibliniu pasakojimu ir dieviška kilme. Tekstas susiformavo … [Skaityti toliau…]
Henry Charles Lea knyga Superstition and Force – lietuviškai Prietarai ir prievarta – yra vienas ankstyviausių ir drąsiausių bandymų moksliškai paaiškinti, kaip prietarai, baimė ir religiniai įsitikinimai formavo viduramžių teisinę sistemą. Tai dokumentinis tyrimas, kuriame Lea analizuoja keturias pagrindines prievartos formas: priesaikos lažybas, teisinę dvikovą, išbandymus (ordeals – ordalijos) ir kankinimą. Knyga atskleidžia, kaip šios … [Skaityti toliau…]
Kibalionas (angl. The Kybalion) – vienas paslaptingiausių XX a. pradžios ezoterinių kūrinių, susijęs su hermetizmo tradicija. Pats pavadinimas „Kibalionas“ greičiausiai kilęs iš graikų žodžio kibalein, reiškiančio „apreikšti“, „atskleisti“ ar „perduoti“. Tai nurodo senovinę dvasinio mokymo tradiciją, kurioje žinios buvo perduodamos tik išmokytojui artimiems mokiniams – iš lūpų į lūpas. Lietuviškai šį pavadinimą būtų galima suprasti … [Skaityti toliau…]
„Kunigai, moterys ir šeimos“ (Originalas: „Le prêtre, la femme et la famille“, angl. „Priests, Women, and Families“) – tai 1845 m. prancūzų istoriko Jules’o Michelet parašytas socialinis ir poleminis traktatas, kuriame autorius kritiškai nagrinėja jėzuitų įtaką moterims, šeimoms ir visuomenės moralinei struktūrai. Michelet teigia, kad dvasinė vadystė, kuri turėjo būti moralinė pagalba, neretai virsdavo psichologine … [Skaityti toliau…]
„Neišvengiami celibato nusikaltimai“ (Originalas: „The Inevitable Crimes of Celibacy“) – tai 1905 m. amerikiečių autoriaus Thomas E. Watson parašytas antiklerikalinis traktatas, kuriame privalomas katalikų dvasininkų celibatas analizuojamas kaip socialinė, psichologinė ir institucinė problema. Watson teigia, kad celibatas, kaip prievartinė disciplina, prieštarauja žmogaus prigimčiai ir sukuria sąlygas moraliniams nukrypimams, slaptam elgesiui ir institucinei korupcijai. Pilnas pavadinimas: … [Skaityti toliau…]
Disertacija „De Caelibatu Clericorum“ yra 1782 m. Dilingeno universitete apgintas akademinis darbas, skirtas dvasininkų celibato temai. Ją parengė ir gynė Andriejus Forsteris, vadovaujamas Juozapo Pijaus Džono, Šventosios teologijos daktaro ir viešojo ordinarinio profesoriaus. Leidinys išspausdintas J. L. Brönnerio spaustuvėje, o titulinis lapas skirtas popiežiui Pijui VI, kurio vizitas Augsburge tuo metu buvo svarbus įvykis vietos … [Skaityti toliau…]
Moteris, bažnyčia ir valstybė („Woman, Church & State“) yra vienas radikaliausių ir intelektualiai drąsiausių XIX amžiaus feministinės minties veikalų, kuriame Matilda Joslyn Gage pateikia plataus masto istorinę, socialinę ir kultūrinę analizę apie tai, kaip religija ir valstybė kartu formavo sisteminę moterų priespaudą. Tai nėra tik politinis manifestas — tai dvidešimt metų tyrimų rezultatas, kuriame autorė … [Skaityti toliau…]
Prieš krikščionis – tas Porfirijaus iš Tyro ugningas manifestas, parašytas apie 270–300 m. po Kr. Romoje, kai krikščionybė dar buvo persekiojama, o pagoniškos šventyklos stovėjo tvirtai kaip Koliziejus. Originalus graikiškas pavadinimas Κατὰ Χριστιανῶν (Kata Christianōn), lotyniškai dažniausiai vadinamas Contra Christianos („Prieš krikščionis“). Lietuviškai – Prieš krikščionis arba Kritika krikščionims, nes tai ne šiaip polemika, o … [Skaityti toliau…]
1927 metais, būdamas jau 71-erių, Sigmundas Freudas išleido trumpą, bet labai aštrų veikalą „Ateities iliuzija“. Tai ne mokslinė monografija, o greičiau filosofinis esė, kuriame garsus psichoanalizės kūrėjas aiškiai ir be užuolankų išdėsto savo požiūrį į religiją. Freudas, kilęs iš žydų šeimos, bet nuo jaunystės netikintis, religiją vertino ne kaip teologas ar tikintysis, o kaip gydytojas … [Skaityti toliau…]
Knyga „Magija ir raganavimas“, originalus angliškas pavadinimas – „Magic and Witchcraft“. Autorius – škotas George Moir (1800–1870), teisininkas, advokatas, vėliau Škotijos šerifas ir trumpai Edinburgo universiteto teisės profesorius. Jis parašė knygą XIX a. viduryje, pirmą kartą išleista 1852 metais Londone, Chapman and Hall leidykloje. Tai buvo nedidelis, bet populiarus leidinys iš „Reading for Travellers“ serijos … [Skaityti toliau…]
1913 metais išleista Sigmundo Freudo knyga „Totemas ir tabu“ – vienas drąsiausių ir labiausiai ginčytinų jo darbų. Tai nebe vien psichoanalizės klinikinė studija, o antropologinis-filosofinis veikalas, kuriame Freudas mėgina paaiškinti religijos, moralės ir visuomenės ištakas per Edipo komplekso prizmę. Knyga sudaryta iš keturių esė, išspausdintų 1912–1913 m. žurnale „Imago“, o vėliau sujungtų į vieną leidinį. … [Skaityti toliau…]