Erazmo Roterdamiečio „Pagyros kvailybei“ (Moriae Encomium, In Praise of Folly) yra vienas įtakingiausių Renesanso tekstų, kuriame susipina gilus humanizmas, aštri satyra ir teologinė kritika. Nors knyga parašyta prieš pat reformaciją, ji paruošė dirvą esminiams pokyčiams Europoje. Kūrinio pavadinimas „Moriae Encomium“ turi dvigubą prasmę. Lotyniškai tai reiškia „Pagyros kvailybei“, tačiau graikiškai žodis Moria primena Erazmo geriausio … [Skaityti toliau…]
William Crooke veikalas „The Popular Religion and Folk-Lore of Northern India“ (pirmą kartą išleistas 1896 m., dviem tomais) – klasikinis XIX a. pabaigos etnografinis tyrimas apie Šiaurės Indijos liaudies tikėjimus, papročius ir mitologiją. Autorius, britų kolonijinės administracijos pareigūnas ir antropologas, daug metų praleidęs Indijoje, rinko medžiagą iš pirmų rankų: stebėjo kaimų gyvenimą, kalbėjosi su vietos … [Skaityti toliau…]
Émile Durkheim, vienas svarbiausių prancūzų sociologų, 1912 metais išleido veikalą Les formes élémentaires de la vie religieuse (angl. The Elementary Forms of the Religious Life). Lietuviškai pavadinimas dažniausiai verčiamas kaip „Elementariosios religinio gyvenimo formos“, kartais – „Religinio gyvenimo elementarios formos“ arba „Elementarios religinio gyvenimo formos“. Šis darbas tapo klasika religijos sociologijoje. Durkheim siekia atsakyti į … [Skaityti toliau…]
„Timajas“ filosofinis dialogas, kurį parašė Platonas, vienas svarbiausių antikos tekstų apie pasaulio sukūrimą, kosmologiją ir dieviškąją tvarką. Jame pagrindinis veikėjas Timajas iš Lokrų aiškina, kaip Dievas – demiurgas – sukūrė kosmosą iš chaoso, vadovaudamasis gėriu ir tvarka. Šis kūrinys, graikiškai vadinamas Τίμαιος, lotyniškai Timaeus, parašytas IV a. pr. Kr. ir priklauso Platono vėlyviesiems dialogams. Dialogas … [Skaityti toliau…]
Lie Zi (kin. 列子, pinyin: Lièzǐ, taip pat rašomas „Lieh-Tzu“ ar „Lieh-Tzü“) – klasikinis kinų filosofinis veikalas, priklausantis daoizmo tradicijai. Tuo pačiu vardu Lie Zi vadinamas ir pats mąstytojas, kurio mokymai tapo šios knygos pagrindu – (tikrasis jo vardas Lie Yukou (列禦寇)), legendinis išminčius, gyvenęs, pasak tradicijos, V a. pr. Kr. Kadangi vėliau knyga buvo … [Skaityti toliau…]
Kumulipo – tai senovinis havajų kūrinys, mitinis pasaulio sukūrimo himnas (oli), vienas iš svarbiausių Polinezijos žodinės tradicijos tekstų. Žodis Kumulipo reiškia „tamsos pradžia“ arba „sukūrimas iš tamsos“ (kumu – pradžia, šaltinis; lipo – giluma, tamsa). Šis himnas pasakoja, kaip iš pirminės tamsos kilo visata, žemė, gyvybė, dievai ir galiausiai žmonės. Kūrinyje susipina kosmologija, genealogija ir … [Skaityti toliau…]
Digambarai – tai viena iš dviejų pagrindinių džainizmo šakų, kurios pavadinimas sanskrito kalba Digambara reiškia „apsisiautęs dangumi“. Šis pavadinimas simbolizuoja visišką atsisakymą nuo nuosavybės ir pasaulietinių dalykų – digambarų vienuoliai vaikšto nuogi, nes tiki, kad tik taip žmogus gali pasiekti tikrąją laisvę nuo prisirišimų. Džainizmas, kuriam priklauso digambarai, yra senovės Indijos religija, mokanti, kad visos … [Skaityti toliau…]
„Darbai ir dienos“ – tai vienas seniausių Europos literatūros kūrinių, parašytas graikų poeto Hesiodo apie VIII a. prieš Kristų. Šis kūrinys laikomas pirmuoju didaktiniu epu Vakarų tradicijoje – tai eilėraštis, kuriame poetas moko, kaip žmogui gyventi teisingai, dorai ir darbščiai, sekant gamtos ciklus ir dievų nustatytą tvarką. Hesiodas, gyvenęs Bojotijoje, savo kūryboje išreiškė mažo ūkininko … [Skaityti toliau…]
„Hermaso ganytojas“ (graikiškai Ποιμήν τοῦ Ἑρμᾶ, lotyniškai Pastor Hermae, angl. The Shepherd of Hermas) – vienas seniausių krikščioniškų tekstų už Naujojo Testamento ribų, parašytas II a. viduryje Romoje. Lietuviškai Autorius prisistato kaip Hermas – paprastas išlaisvintas vergas, krikščionis, vedęs, turintis vaikų, bet praradęs turtą ir dalį tikėjimo dėl šeimos nuodėmių. Tekste jis gauna vizijas, kurias … [Skaityti toliau…]
Barnabo laiškas (Epistula Barnabae) – vienas seniausių krikščioniškų tekstų, parašytas greičiausiai I amžiaus pabaigoje arba II amžiaus pradžioje, laikotarpiu, kai krikščionybė dar tik formavo savo tapatybę ir santykį su judaizmu. Tai anoniminis kūrinys, nors tradiciškai jis priskiriamas Barnabui, apaštalo Pauliaus bendrakeleiviui. Vis dėlto mokslininkai sutaria, kad tikrasis autorius buvo kitas, nežinomas krikščionis, greičiausiai gyvenęs Aleksandrijoje. … [Skaityti toliau…]
Lotynų Bažnyčios kanonų kodeksas (Codex Iuris Canonici, CIC) – tai pagrindinis Katalikų Bažnyčios teisės rinkinys, reglamentuojantis Bažnyčios gyvenimą, tvarką, valdžią, dvasininkų ir pasauliečių teises bei pareigas. Tai tarsi Bažnyčios „konstitucija“, kuri nustato, kaip turi būti organizuota jos veikla – nuo sakramentų teikimo iki parapijų administravimo ir bažnytinių teismų veiklos. Pirmasis Lotynų Bažnyčios kanonų kodeksas buvo … [Skaityti toliau…]
„Hypothetica“ parašė Philo Judaeus, geriau žinomas kaip Filo Aleksandrietis (apie 20 m. pr. Kr. – 50 m. po Kr.). Tai buvo žydų filosofas iš Aleksandrijos (Egiptas), gyvenęs helenistiniame kontekste, kur jungėsi žydų religija ir graikų filosofija. Filas stengėsi parodyti, kad Mozės įstatymas nėra kažkas provincinio ar uždaro, bet universalus, visiems žmonėms naudingas išminties šaltinis. Jo … [Skaityti toliau…]