Kanibalų himnas (egipt. wnm nṯrw – „tas, kuris ryja dievus“, angl. The Cannibal Hymn, kartais vadinamas ir The Hymn of the God-Eater arba The Hymn of Royal Power Appropriation) yra vradikali Senovės Egipto religinė kompozicija. Šios dvi ištarmės (Utterances 273–274), iškaltos faraono Unaso piramidėje Sakaroje, žymi ankstyviausią bandymą teologiškai pagrįsti valdovo galią, pranokstančią net dievus. … [Skaityti toliau…]
Unaso tekstai (angl. Unas Texts) yra fundamentalus Senovės Egipto religinės minties paminklas, žymintis lūžio tašką visoje civilizacijos istorijoje. Tai seniausias žinomas sakralinių ir magiškųjų tekstų rinkinys, iškaltas tiesiai ant faraono piramidės sienų. Iki šio momento egiptiečių piramidės (įskaitant ir didžiąsias Gizos piramides) savo viduje neturėjo jokių įrašų – magiškos formulės ir ritualai buvo perduodami tik … [Skaityti toliau…]
„The Lectures on Faith“ („Tikėjimo paskaitos“) – tai ankstyvosios Pastarųjų Dienų Šventųjų judėjimo teologijos tekstas, kuriame tikėjimas pristatomas kaip pirmasis ir esminis Dievo pažinimo bei dvasinio gyvenimo principas. Šios paskaitos buvo skirtos mokyti bendruomenę, kaip suprasti tikėjimo prigimtį, jo objektą ir jo veikimą žmogaus gyvenime. Tekstas parašytas aiškiai, logiškai ir nuosekliai, todėl iki šiol išlieka … [Skaityti toliau…]
„De contemptu saeculi“ („Apie pasaulio niekinimą“) yra vienas ankstyviausių ir ryškiausių Petro Damiano tekstų, rodantis XI amžiaus dvasinės reformos įtampą ir idealus. Šis traktatas gimė laikotarpiu, kai Bažnyčia siekė apsivalyti nuo pasaulietinės įtakos, sustiprinti vienuolinę drausmę ir grąžinti dvasininkiją prie asketiškų šaknų. Damianas, vienas iš griežčiausių ir įtakingiausių to meto reformatorių, šiame veikale formuluoja aiškią … [Skaityti toliau…]
Daugelis tradicinių religijų bando įtikinti, kad žmogus privalo kankintis, laikytis griežto pasninko ir atsisakyti visų žemiškų malonumų vardan kažko, kas laukia po mirties. Šis požiūris paverčia gyvenimą pilku laukiamuoju, kuriame taisyklės svarbiau už patį žmogų. Priešingai šiai kantrybės kultūrai, istorijoje visada egzistavo srovės, kurios rėmėsi hedonizmu (gr. hēdonē – malonumas) – įsitikinimu, kad malonumas yra … [Skaityti toliau…]
Psalmių knyga (Liber Psalmorum), dar vadinama Psalmynas, Psaltėris (Psaltérion) arba hebrajiškuoju pavadinimu Tehilim, yra viena seniausių ir labiausiai atpažįstamų Senojo Testamento dalių, sudaranti išskirtinį poezijos, maldos ir teologinės refleksijos rinkinį. Ši knyga, sudaryta iš 150 atskirų psalmių, per tūkstantmečius tapo neatsiejama žydų ir krikščioniškosios tradicijos dalimi. Psalmių tekstai jungia asmeninę maldą, bendruomeninį šlovinimą, istorinę atmintį … [Skaityti toliau…]
Malleus Maleficarum (lot. „Raganų kūjis, Raganų plaktukas“), išleistas 1487 m., yra vienas kontroversiškiausių ir liūdnai pagarsėjusių teologinių veikalų Vakarų istorijoje. Ši knyga, iš pradžių skirta inkvizitoriams kaip raganų atpažinimo ir persekiojimo vadovas, tapo raganų medžioklės simboliu, prisidėjusi prie tūkstančių nekaltų žmonių, dažniausiai moterų, kankinimų ir egzekucijų. Parašyta dominikonų vienuolių Heinricho Kramerio (lot. Henricus Institoris) ir, … [Skaityti toliau…]
Tobito knyga (Tobit, lotyniškai Tobias) yra viena iš deuterokanoninių Senojo Testamento knygų, išsiskirianti savo pasakojimo šiluma, moraliniu aiškumu ir teologine gelme. Tai šeimos istorija, kurioje susipina ištikimybė Dievui, malda, apvaizda ir angelų veikimas. Knyga parašyta pasakojimo forma, turinčia tiek išminties literatūros, tiek pamokomosios istorijos bruožų. Jos centre – Tobito ir jo sūnaus Tobijo gyvenimas, atskleidžiantis, … [Skaityti toliau…]
Liber Esther – taip lotyniškai vadinasi Esteros knyga, viena iš Senajame Testamente esančių istorinių knygų. Ji parašyta hebrajų kalba, tikėtina, V amžiuje prieš Kristų, ir pasakoja apie jaunos žydės Esteros iškilimą iki Persijos karalienės bei jos drąsą, išgelbėjusią tautą nuo sunaikinimo. Veiksmas vyksta Persijos karaliaus Ahasvero (dažniausiai tapatinamo su Kserksu I) dvare Sūzuose. Po to, … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Rerum Novarum“ paskelbė popiežius Leonas XIII 1891 metų gegužės 15 dieną. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio oficialus Bažnyčios dokumentas, kuriame sistemiškai aptarti darbininkų, darbdavių ir valstybės tarpusavio santykiai bei socialinė nelygybė augančios industrinės visuomenės kontekste. Pavadinimas „Rerum Novarum“ pažodžiui verčiamas kaip „Apie naujus dalykus“, tačiau dažnai jis aiškinamas kaip „Apie socialinius pokyčius“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Laudato Si’“, kurią 2015 m. paskelbė popiežius Pranciškus, yra vienas kertinių jo mokymų apie ekologinę atsakomybę, socialinį teisingumą ir dvasinį santykį su kūrinija. Dokumente pabrėžiama, kad aplinkosauga nėra tik techninis ar politinis klausimas – tai iš esmės moralinė ir teologinė pareiga, kylanti iš žmogaus santykio su Dievu ir artimu. Enciklika skirta „bendriems namams“ – … [Skaityti toliau…]
Fratelli Tutti parašė popiežius Pranciškus. Enciklika paskelbta 2020 m. spalio 3 d., Asyžiuje, ant šv. Pranciškaus kapo. Pavadinimas reiškia „Visi broliai“, paimta iš šv. Pranciškaus Asyžiečio žodžių. Popiežius norėjo atsiliepti į vis labiau skylančio pasaulio problemas: socialinę atskirtį, politinius konfliktus, migrantų krizę, skurdą, ekologinę grėsmę. Pandemijos metu šios temos tapo dar aktualesnės. Enciklika turi 8 … [Skaityti toliau…]