Az-Zukhruf – tai 43-oji Korano sura, kurios pavadinimas reiškia „Auksiniai papuošalai“ arba „Puošnumas“. Sura Az-Zukhruf („Auksiniai papuošalai“) sudaryta iš 89 eilučių (ajų). Ji priskiriama mekiečių laikotarpiui ir priklauso teminėms surų grupėms, kurios išryškina žmogaus polinkį į pasaulietinį blizgesį, priešpastatant jį dvasinei tiesai. Šioje suroje pasakojama apie tai, kaip žmonės apsigavo dėl turto, garbės ir statuso, … [Skaityti toliau…]
„Religijos mokslų atgaivinimas“ (arab. Iḥyā’ ‘Ulūm ad-Dīn) – tai monumentalus XI a. pabaigos (rašytas maždaug 1096–1102 m.) traktatas, kuriame Al-Ghazali (1058–1111) atliko grandiozinę islamo intelektualinio paveldo sintezę, sujungdamas ortodoksinę teisę (fiqh), dogminę teologiją (kalam) ir dvasinį sufijų misticizmą (tasawwuf). Kūrinys, kurį sudaro 40 knygų, suskirstytų į keturias dalis, veikia kaip išsamus žmogaus gyvenimo vadovas. Pirmoji … [Skaityti toliau…]
Kiekviena siela kada nors klausia savęs: „Kodėl aš esu čia?“ Atsakymas į šį klausimą, priklausomai nuo žmogaus proto išsivystymo lygio, skamba skirtingai. Vienas pasakys: „Aš čia tam, kad valgyčiau, gerčiau ir linksminčiaus“. Bet tai daro net gyvūnai, todėl galima paklausti, o ką jis nuveikė kaip žmogus. Kitas gali tvirtinti, kad svarbu pasiekti valdžią ir užimti … [Skaityti toliau…]
„Naujai pakrikštyto Jokūbo mokymas“ (lot. Doctrina Jacobi nuper baptizati) yra VII amžiaus krikščioniškas tekstas, leidžiantis pažvelgti į pirmąsias reakcijas į islamo atsiradimą. Šis graikiškas dialogas, sukurtas maždaug 634–640 metais, atsirado vos keliolika metų po Mahometo veiklos ir pirmųjų arabų užkariavimų, todėl yra nepaprastai vertingas kaip istorinis liudijimas apie epochą, kai krikščioniškasis pasaulis dar neturėjo jokio … [Skaityti toliau…]
„Antiquities of the Jews“ (angl. „Žydų senovė“; gr. Ἰουδαϊκὴ Ἀρχαιολογία, Ioudaikē Archaiologia) – tai žydų istoriko Flavijaus Juozapo (Yosef ben Matityahu) veikalas, parašytas apie 93–94 m. po Kr. Romoje. Juozapas buvo Jeruzalės kunigų kilmės žydas, dalyvavęs Pirmajame žydų kare prieš Romą, vėliau tapęs Romos piliečiu ir imperatorių Vespasiano bei Tito globotiniu. Jis rašė graikų kalba, … [Skaityti toliau…]
Humberto iš Silva Candida (†1061) traktatas Trijų knygų veikalas prieš simonistus (Humbertus cardinalis Silvae-Candidae – Libri III adversus simoniacos) yra vienas svarbiausių XI a. Bažnyčios dokumentų, skirtų kovai su simonija ir pasaulietine įtaka dvasinėms pareigoms. Parašytas apie 1057–1058 m., šis trijų knygų veikalas tapo kertiniu tekstu, formavusiu vėlesnes Grigaliaus VII reformas ir visą investitūros kovos … [Skaityti toliau…]
Encikliką Mater et Magistra paskelbė popiežius Jonas XXIII 1961 m. gegužės 15 d., minint 70-ąsias Rerum Novarum metines. Tai buvo penktoji jo enciklika, kuria jis siekė atnaujinti Bažnyčios socialinį mokymą, atsižvelgiant į tuo metu vykstančius pasaulinius pokyčius. Enciklikos pavadinimas Mater et Magistra reiškia „Motina ir Mokytoja“. Lietuviškai ji dažnai vadinama „Motina ir Mokytoja“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
„Immortale Dei“ – tai popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1885 m. lapkričio 1 d., kurios tema – krikščioniškosios valstybės samprata, Bažnyčios ir valstybės santykis, pasaulietinės valdžios prigimtis bei Dievo vaidmuo visuomenės gyvenime. Dokumento pavadinimas Immortale Dei (lot. „Nemirtingasis Dievas“) paimtas iš pirmųjų žodžių, kaip įprasta daugeliui enciklikų. Lietuviškai šis tekstas kartais verčiamas kaip „Nemirtingasis Dievas“, … [Skaityti toliau…]
1922 m. gruodžio 23 d. popiežius Pijus XI paskelbė savo pirmąją encikliką Ubi arcano Dei consilio, kurios pavadinimas reiškia „Dievo slėpiningu nutarimu“. Šis dokumentas pasirodė vos keliais mėnesiais po jo išrinkimo į Petro Sostą ir tapo aiškiu ženklu, kuria kryptimi ketinama vesti Bažnyčią – tai buvo ne vien doktrininė gairė, bet ir gili politinė bei … [Skaityti toliau…]
1924 m. sausio 18 d. paskelbta popiežiaus Pijaus XI enciklika Maximam gravissimamque žymi svarbų posūkį Prancūzijos Katalikų Bažnyčios istorijoje. Ji buvo atsakas į 1905 m. Prancūzijoje priimtą įstatymą, atskyrusį Bažnyčią nuo valstybės, ir siekė atkurti Bažnyčios teisinį statusą šalyje. 1905 m. įstatymas panaikino 1801 m. Konkordatą, kuris reguliavo Bažnyčios ir valstybės santykius. Naujas įstatymas nacionalizavo … [Skaityti toliau…]
Encikliką Dominum et Vivificantem paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1986 m. gegužės 18 d., per Sekminių iškilmę. Tai buvo penktoji jo pontifikato enciklika ir trečioji, užbaigianti Trinitarinę trilogiją: po Redemptor Hominis (1979 m.), skirtos Kristui, ir Dives in Misericordia (1980 m.), skirtos Dievo Tėvo gailestingumui, ši enciklika skirta Šventajai Dvasiai. Enciklikos pavadinimas Dominum et Vivificantem … [Skaityti toliau…]
„Libertas praestantissimum“ – tai popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1888 m. birželio 20 d., viena reikšmingiausių jo dokumentų apie laisvės prigimtį, ribas ir teisingą supratimą. Ši enciklika yra esminis tekstas tiems, kurie nori suprasti, kaip Bažnyčia mato žmogaus laisvę modernioje, sparčiai besikeičiančioje visuomenėje. Lotyniškas pavadinimas Libertas praestantissimum pažodžiui reiškia „Laisvė – brangiausia dovana“ arba „Pažangiausia … [Skaityti toliau…]