1844 m. spalį Leipcige, Vokietijoje, pasirodė kūrinys, kuris savo radikalumu privertė krūptelėti net didžiausius to meto revoliucionierius. Maksas Štirneris (tikrasis vardas Johann Caspar Schmidt), tylus ir mažai pastebimas mokytojas, išleido manifestą „Vienintelis ir jo nuosavybė“ (Der Einzige und sein Eigentum, angl. The Ego and Its Own). Tai buvo intelektualinė bomba, nutaikyta ne tik į religiją, … [Skaityti toliau…]
„Magnifica humanitas“ („Didingoji žmonija“) – tai pirmoji popiežiaus Leono XIV enciklika. Ji buvo pasirašyta 2026 m. gegužės 15 d. ir skirta žmogaus orumo apsaugai dirbtinio intelekto bei skaitmeninių technologijų eroje. Dokumente Šventasis Tėvas kviečia žmoniją rinktis tarp dviejų kelių: statyti naują Babelio bokštą – technokratinę galią, kuri gali pavergti žmogų, arba kurti „meilės civilizaciją“, kurioje … [Skaityti toliau…]
„Vienos sielos istorija“ (Histoire d’une âme) yra autobiografinis Šventosios Kūdikėlio Jėzaus Teresės (dar žinomos kaip Šventoji Teresė iš Lizjė) kūrinys. Ši knyga yra laikoma viena svarbiausių šiuolaikinės katalikų dvasinės literatūros tekstų, kuriame Teresė pasakoja apie savo gyvenimą, dvasinę kelionę ir vidinį ryšį su Dievu. Knyga parašyta paprasta, bet labai giliai mistine kalba, atskleidžiant Teresės vidinius … [Skaityti toliau…]
Egipto Mirusiųjų knyga (egipt. prt m hrw) – vadinama ir kitais pavadinimais, tokiais kaip „Išėjimo į dienos šviesą knyga“, „Egiptiečių Mirusiųjų knyga“, „Mirties knyga“, o tarptautiniuose šaltiniuose dažniausiai sutinkama kaip The Book of the Dead arba The Egyptian Book of the Dead – yra vienas svarbiausių Senovės Egipto religinių tekstų rinkinių, skirtų mirusiojo kelionei pomirtiniame … [Skaityti toliau…]
„Gaudium et Spes“ (lat. „Džiaugsmas ir viltis“) yra viena iš svarbiausių dokumentų, priimtų Vatikano II Susirinkimo metu (1962–1965). Pilnas dokumento pavadinimas yra „Gaudium et Spes: Pastoralinė konstitucija apie Bažnyčios vaidmenį šiuolaikinėje pasaulyje“. Šis dokumentas buvo paskelbtas 1965 m. gruodžio 7 d. ir jis apima svarbias temas apie Bažnyčios santykį su šiuolaikiniu pasauliu, socialinį teisingumą, žmogaus … [Skaityti toliau…]
Povilo apokalipsė (Apocalypse of Paul, Visio Pauli, Ἀποκάλυψις Παύλου) yra ankstyvosios krikščioniškosios apokaliptinės literatūros kūrinys, kuriame pasakojama apie apaštalo Povilo dvasinę kelionę per dangų ir pragarą. Šis veikalas nėra Naujojo Testamento dalis, tačiau jis remiasi 2 Korintiečiams laiške minimomis Povilo vizijomis ir jas išplėtoja į savarankišką, itin detalų pasakojimą. Tekstas išliko graikų, koptų, etiopų, sirų, … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Jono darbai“ angliškai vadinami Acts of John, lotyniškai – Acta Ioannis yra vienas iš didžiųjų apokrifinių apaštalų ciklo kūrinių, parašytas II amžiaus pabaigoje, tikriausiai Mažojoje Azijoje. Tekstas išliko fragmentiškai: dalis graikiškai, dalis lotyniškai, o kai kurios dalys žinomos tik iš vėlesnių perpasakojimų. Šis kūrinys priklauso vadinamajai Leucijaus tradicijai, kuriai būdingas mistiškas Kristaus vaizdavimas, asketizmas … [Skaityti toliau…]
Tomo darbai (Acts of Thomas, Acta Thomae) yra ankstyvas krikščioniškas apokrifas, pasakojantis apie apaštalo Tomo misiją Indijoje. Kūrinys nėra kanoninis, tačiau turėjo reikšmės Sirijos ir Indijos krikščionių bendruomenėms. Tekste pateikiami Tomo kelionių epizodai, mokymas, žmonių atsivertimai ir jo mirtis kaip tikėjimo liudijimas. Pasakojimas jungia kelionės motyvus, dialogus, pamokymus ir stebuklų aprašymus, todėl kūrinys laikomas romaninės … [Skaityti toliau…]
„Tibetiečių mirusiųjų knyga“ (tibet. Bardo Thodol, angl. Tibetan Book of the Dead) kartais dar klaidingai vadinama Tibeto mirties knyga yra vienas unikaliausių pasaulio dvasinės literatūros tekstų, priklausantis senajai Tibeto budizmo Njingma (Nyingma) mokyklai. Originalus kūrinio pavadinimas – Bar-do thos-grol – pažodžiui reiškia „Išsivadavimas klausantis tarpinėje būsenoje“. Tai nėra paprastas filosofinis traktatas; tai praktinis vadovas, kurio … [Skaityti toliau…]
Rigveda (sanskrito: Ṛgveda, devanagari: ऋग्वेद, lietuviškai dažnai verčiama kaip „Giesmių Veda“) yra seniausia iš keturių Vedų ir laikoma vienu didžiausių žmonijos kultūros paminklų. Pavadinimas „Rigveda“ kilęs iš sanskrito žodžių ṛc – „giesmė, himnas, šventa malda“ ir veda – „žinojimas, išmintis“, todėl terminas reiškia „Giesmių žinias“ arba „Himnų žinias“. Tai giesmių ir maldų rinkinys, sukurtas senovės … [Skaityti toliau…]
Evangelija pagal Matą (Matthæus, graikiškai Κατὰ Ματθαῖον εὐαγγέλιον, lotyniškai Evangelium secundum Matthaeum) – dar vadinama Mato evangelija, Evangelija pagal Matą, Pirmoji evangelija arba tiesiog Matu – pirmoji Naujojo Testamento knyga, tradiciškai priskiriama apaštalui Matui, muitininkui, kuris paliko savo rinkliavos stalą ir nuėjo paskui Jėzų. Ši evangelija parašyta hebrajiškai mąstančiam skaitytojui – žmogui, kuris žino Senojo … [Skaityti toliau…]
Evangelija pagal Luką yra vienas iš keturių kanoninių Naujojo Testamento pasakojimų apie Jėzaus Kristaus gyvenimą, mokymą, mirtį ir prisikėlimą. Tai trečioji evangelija pagal eilę, sekanti po Mato ir Morkaus, ir ji išsiskiria ypatingu literatūriniu stiliumi bei istoriniu požiūriu. Dauguma tyrinėtojų sutaria, kad ją parašė gydytojas ir apaštalo Pauliaus bendrakeleivis Lukas, rašęs graikų kalba maždaug 80–90 … [Skaityti toliau…]