Actekų imperijos žlugimas 1519–1521 m. nebuvo tik politinis lūžis – tai buvo ištisos visatos pabaiga, kurios aidai pasiekė mus per unikalius istorinius šaltinius. Šiandien mūsų žinios apie Mezoamerikos dvasinį pasaulį nebūtų tokios gilios, jei ne monumentalusis XVI a. rankraštis, žinomas kaip „Florencijos kodeksas“ (ispaniškai Códice Florentino), kurio pilnas, autoriaus suteiktas pavadinimas yra „Visuotinė Naujosios Ispanijos … [Skaityti toliau…]
„Acta Martyrum“ (kankinių aktai) nėra viena konkreti knyga, parašyta vieno autoriaus. Tai bendras pavadinimas, apibūdinantis ankstyvosios krikščionybės (II–IV a.) dokumentų rinkinius, kuriuose užfiksuoti krikščionių teismai, kankinimai ir mirties bausmės vykdymas Romos imperijoje. Šie tekstai yra neįkainojamas šaltinis ne tik religijos istorijai, bet ir Romos teisės studijoms, nes dažnai jie remiasi autentiškais teismo protokolais. Tarp protokolo … [Skaityti toliau…]
„Bakchantės“ (sen. gr. Βάκχαι / Bakchai arba Bakkhai) – vienas paskutiniųjų ir stipriausių graikų tragedijos meistro Euripido kūrinių. Tragedija parašyta apie 405 m. pr. Kr., kai autorius gyveno Makedonijoje, karaliaus Archelojaus dvare. Kūrinys buvo pastatytas Atėnuose, Dioniso teatre, jau po Euripido mirties ir laimėjo pirmąją vietą dramų varžybose. Tai kūrinys, kuriame susiduria du priešingi pradai: … [Skaityti toliau…]
1928-ųjų Londonas buvo intelektualinių kontrastų katilas. Kol miestas modernėjo, leidykla Rider & Co (garsėjusi okultine literatūra) išleido C. W. Ollivier veikalą „Magijos ir raganavimo analizė“ (An Analysis of Magic and Witchcraft). Ši knyga pasirodė tuo metu, kai vakarų visuomenė bandė suderinti Viktorijos laikų okultizmą su naujai gimstančia psichologija ir mokslo progresu. Ollivier savo darbe nesiekia … [Skaityti toliau…]
„Dieviškoji komedija“ (Comedìa, vėliau vadinta Divina Commedia) – italų poeto Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) sukurtas epinis kūrinys, laikomas vienu didžiausių pasaulio literatūros šedevrų. Parašytas XIV a. pradžioje (1308–1320 m.), jis jungia viduramžių teologiją, filosofiją ir poetinę vaizduotę, tapdamas kertiniu Vakarų kultūros tekstu. Dantė Aligjeris (1265–1321) buvo Florencijos poetas, filosofas ir politikas, kurio gyvenimą ženklino tremtis … [Skaityti toliau…]
Jeano Bodino „Demonomanija“ (De la démonomanie des sorciers), pirmą kartą išleista 1580 m., yra vienas šiurpiausių ir įtakingiausių vėlyvojo renesanso tekstų. Paradoksalu tai, kad šią „raganų medžioklės instrukciją“ parašė žmogus, laikomas vienu moderniosios politikos mokslo tėvų ir teisinio racionalumo šalininkų. Knyga turi keistą savybę, kurią turi tik keli ankstyvosios modernybės tekstai: ji yra siaubingai klaidinga, … [Skaityti toliau…]
Antoine’o Augustino Calmeto „Traité sur les apparitions des esprits et sur les vampires“ – lietuviškai žinomas kaip „Traktatas apie dvasių ir vampyrų pasirodymus“ arba išsamiau „Traktatas apie dvasių, angelų, demonų ir mirusiųjų sielų pasirodymus“ – yra vienas reikšmingiausių tekstų vakarų okultizmo ir teologijos istorijoje. Gerbiamas benediktinų vienuolis ir biblistas Antoine Augustin Calmet (Antuanas Augustinas Kalmetas) … [Skaityti toliau…]
„Apie lavonų kramtymą kapuose“ (lot. De masticatione mortuorum in tumulis, 1728) – tai ne fantastinis romanas, o Leipcigo universitete apginta disertacija, kurios autorius – liuteronų pastorius ir istorikas Michaelis Ranftas (vok. Michael Ranfft). Šis traktatas tapo pirmuoju rimtu akademiniu bandymu racionaliai paaiškinti tuo metu Europą apėmusią „vampyrų epidemiją“, pasitelkiant ne šventintą vandenį ar egzorcizmą, bet … [Skaityti toliau…]
1872 metais airių rašytojo Josepho Sheridano Le Fanu išleista apysaka „Karmila“ (angl. Carmilla) yra vienas įtakingiausių kūrinių gotikinės literatūros istorijoje. Nors šiandien dauguma žmonių vampyro archetipą sieja su 25 metais vėliau pasirodžiusiu „Drakula“, būtent Le Fanu sukūrė pamatą, ant kurio stovi visa modernioji vampyrizmo mitologija. Veiksmas vyksta nuošaliame Štrijos (Austrija) regione, tirštų miškų ir apgriuvusių … [Skaityti toliau…]
1890 metais pasirodęs Rudyard’o Kiplingo apsakymas „Praėjimo gale“ (angl. The End of the Passage; taip pat galimi vertimai „Koridoriaus gale“, „Praėjimo pabaiga“, „Praėjimo galas“) yra laikomas vienu stipriausių „tropinio siaubo“ pavyzdžių literatūros istorijoje. Parašytas tuo metu, kai autorius pats dirbo žurnalistu Indijoje, šis kūrinys atspindi ne romantiškas kolonijines keliones, o brutalų, alinantį karštį ir psichologinę … [Skaityti toliau…]
Tuščias kapas evangelijose pristatomas kaip ypatingas Jėzaus prisikėlimo ženklas. Evangelistai nurodo, kad mokiniai drauge su kitais artimais asmenimis, atėjus ankstyvam rytui, neberado Jėzaus kūno kapavietėje. Krikščioniška tradicija laiko tai esminiu įvykiu, žyminčiu, kad nukryžiuotas Mokytojas peržengė mirties ribas ir atvėrė kelią naujam gyvenimui. Nepaisant to, nuo seniausių laikų atsirado įvairių aiškinimų, kaip paaiškinti tuštumą, su … [Skaityti toliau…]
Psichinė savigyna (angl. Psychic Self-Defense) nėra tik teorinis traktatas; tai 1930 m. išleistas Dion Fortune (tikrasis vardas – Violet Mary Firth) praktinis vadovas, paremtas jos pačios patirtimis okultinėje aplinkoje. Fortune, būdama žinoma okultistė ir psichologijos idėjų interpretatorė, šį kūrinį parašė po intensyvių vidinių konfliktų ordino Stella Matutina veikloje – vienoje iš Auksinės Aušros tradicijos atšakų. … [Skaityti toliau…]