XIX a. pabaigos Paryžius buvo persmelktas dekadanso, opijaus dūmų ir nenumaldomo troškimo prasiskverbti pro matomo pasaulio uždangą. Šiame fone iškilo viena paslaptingiausių prancūzų okultizmo figūrų – markizas Stanislas de Guaita (1861–1897). Būdamas vos 29-erių, šis aristokratas, poetas ir aistringas Éliphas Lévi mokinys, parašė veikalą, kuris tapo fundamentaliu tamsiųjų menų tyrimu: „Juodosios magijos raktas“ (La Clef … [Skaityti toliau…]
Vakarų okultizmo tradicijoje egzistuoja tekstas, kuris savo reikalavimais ir dvasiniu svoriu pranoksta visus kitus grimoarus. Tai nėra knyga skubantiems ar ieškantiems lengvų kerų. „Mago Abramelino šventosios magijos knyga“ (The Book of the Sacred Magic of Abramelin the Mage) yra negailestingas dvasinės disciplinos vadovas, kurio tikslas – ne kas kita, kaip visiška žmogaus prigimties transformacija ir … [Skaityti toliau…]
Vakarų okultizmo ir liaudies tikėjimų istorijoje nedaug knygų turi tokį prieštaringą ir mistišką statusą kaip „Šeštoji ir septintoji Mozės knygos“ (The Sixth and Seventh Books of Moses). Nors Biblijos kanonas oficialiai baigiasi Penkiaknyge, šis XVIII–XIX a. sandūroje iškilęs grimoaras pretenduoja į „prarastąsias“ žinias, kurias Dievas esą patikėjo Mozei ant Sinajaus kalno, tačiau kurios buvo nuslėptos … [Skaityti toliau…]
Vakarų okultizmo istorijoje „Juodoji višta“ (pranc. La Poule Noire, kartais vadinama ir „Juodosios vištos grimoaras“ ar „Višta, dedanti aukso kiaušinius“) užima unikalią vietą – tai kūrinys, kuris labiau primena magišką romaną ar nuotykių sagą nei sausą užkalbėjimų rinkinį. Nors knygos titulinis puslapis skelbia, kad ji buvo išleista 1740 metais Egipte, realybėje šis grimoaras pasirodė Prancūzijoje … [Skaityti toliau…]
Jei reikėtų įvardyti vieną kūrinį, kuris tapo Vakarų ezoterikos „aukso standartu“ ir sujungė tamsiuosius viduramžius su intelektualiuoju Renesansu, tai būtų Heinricho Cornelius Agrippos von Nettesheimo (1486–1535) šedevras „Trys okultinės filosofijos knygos“ (De occulta philosophia libri tres). Parašytas apie 1509–1510 metus, tačiau pilnai išleistas tik 1531–1533 m. Kelne ir Antverpene, šis veikalas tapo pirmąja sisteminga magijos … [Skaityti toliau…]
Biblijoje medžiai reiškia gyvybę, Dievo palaiminimą, vaisingumą ir dvasinį augimą. Jie vaizduojami kaip Dievo kūrinijos grožio ir Jo rūpesčio žmogumi ženklai. Medžiai teikė maistą, pavėsį ir medieną, todėl buvo gyvybiškai svarbūs senovės Artimųjų Rytų visuomenėms. Dvasiškai medžiai simbolizuoja teisumą (Ps 1, 3: „Jis yra kaip medis, pasodintas prie vandens srovių“), Dievo karalystę (Mt 13, 31–32, … [Skaityti toliau…]
Nuo ankstyvųjų laikų krikščionybėje buvo laikomasi požiūrio, kad žmogaus kūnas po mirties turėtų būti palaidotas žemėje, laukiant prisikėlimo dienos. Ši tradicija remiasi Šventojo Rašto mokymu, kuris aiškiai parodo, kad kūnas nėra tik laikinas indas, bet ir Dievo kūrinys, kuris bus atnaujintas per Kristaus pažadėtą prisikėlimą. Biblijoje dažnai kartojama mintis, kad žmogus yra sukurtas iš žemės … [Skaityti toliau…]
Nors traktatas „De Mundo“ (liet. Apie visatą, gr. Περὶ Κόσμου, lot. De Mundo, angl. On the Universe, pranc. Du monde, vok. Über das Weltall, it. Del mondo) ilgą laiką puošėsi Aristotelio vardu, šiandien mokslininkai sutaria: tai buvo meistriškas „mokslinis populiarinimas“, parašytas greičiausiai tarp I a. pr. m. e. ir II a. m. e. Tai nebuvo … [Skaityti toliau…]
Septintojo amžiaus viduryje parašyta armėnų vyskupo Sebeoso kronika, žinoma originaliu pavadinimu Պատմութիւն Себէոսի (Patmut‘iwn Sebeosi, liet. „Sebeoso istorija“, angl. Sebeos’ History / The History of Sebeos), yra vienas iš nedaugelio tekstų, leidžiančių mums stebėti, kaip senovės pasaulis – Persijos Sasanidų ir Bizantijos imperijų didybė – subyrėjo į šipulius, užleisdamas vietą naujai, nenuspėjamai jėgai. Roberto Bedrosiano … [Skaityti toliau…]
Septintojo amžiaus viduryje Artimieji Rytai išgyveno tektoninius lūžius. Senoji Bizantijos ir Sasanidų Persijos tvarka griuvo, o iš dykumų kylančios naujos jėgos – arabų – žygis keitė pasaulio žemėlapį visiems laikams. Šių dramatiškų įvykių epicentre atsidūręs sirų dvasininkas, žinomas kaip Toma Presbiteris (Thomas the Presbyter, syr. ܬܐܘܡܐ ܩܫܝܫܐ), paliko vieną neįkainojamiausių ankstyvųjų liudijimų. Jo trumpi, bet … [Skaityti toliau…]
2006 metais pasaulį sukrėtęs Codex Tchacos atradimas labiausiai išgarsėjo dėl „Judo evangelijos“, tačiau tame pačiame papirusų rinkinyje slėpėsi dar vienas brangakmenis – „Svetimojo knyga“ (lietuviškai taip pat vadinama „Svetimšalio knyga“), angl. The Stranger’s Book, The Book of the Stranger arba Allogenes; lot. Liber Extranei; gr. rekonstr. Βίβλος τοῦ Ξένου). Tai vienas tyriausių gnostinės minties pavyzdžių, … [Skaityti toliau…]
1945 metais netoli Nag Hamadžio rasta biblioteka pateikė daugybę mįslių, tačiau Slaptoji Jokūbo knyga (dar žinoma kaip Jokūbo apokrifas, angl. The Secret Book of James, taip pat The Apocryphon of James arba The Secret Gospel of James; lot. Apocryphon Jacobi) užima ypatingą vietą. Tai tekstas, parašytas kaip slaptas laiškas, kurį Jokūbas (laikomas Jėzaus broliu ir … [Skaityti toliau…]