Nedaug knygų ezoterinėje literatūroje turi tokią „sunkiosios artilerijos“ reputaciją kaip Dion Fortune veikalas „Kosminė doktrina: Dion Fortune minties katedra ir visuotinės evoliucijos žemėlapis“ (The Cosmic Doctrine: Dion Fortune’s Cathedral of Thought and the Map of Universal Evolution). Tai nėra tiesiog tekstas skaitymui – tai intelektualinis ir dvasinis treniruoklis, sukurtas siekiant ne pateikti informaciją, o iš … [Skaityti toliau…]
„Atskleistoji Izidė“ (Isis Unveiled), pasirodžiusi 1877 metais Niujorke, tapo tikru intelektualiniu ir dvasiniu sprogimu Viktorijos laikų visuomenėje. Tai buvo pirmasis monumentalus Helenos Petrovnos Blavatsky veikalas, kuriuo ji metė pirštinę dviem galingiausiems to meto autoritetams: dogmatiškai krikščionybei ir materialistiniam mokslui. Dvitomė, daugiau nei 1200 puslapių studija yra ne tiesiog knyga, o milžiniška ezoterinė sintezė. Blavatsky teigė, … [Skaityti toliau…]
Jei Viduramžiais būtų egzistavęs „bestselerių“ sąrašas, „Aukso legenda“ (Legenda Aurea arba Aurea Legenda) būtų tvirtai užėmusi pirmąją vietą ištisus šimtmečius. Tai knyga, kurią savo populiarumu lenkė tik Biblija. Parašyta apie 1260 metus, ji tapo pagrindiniu šaltiniu, iš kurio Vakarų Europos žmonės sėmėsi žinių apie šventuosius, jų gyvenimą, kankinystę ir neįtikėtinus stebuklus. Kūrinio autorius – dominikonų … [Skaityti toliau…]
„Slapti visų amžių mokymai“ (The Secret Teachings of All Ages: An Encyclopedic Outline of Symbolical Philosophy) yra vienas plačiausių ezoterinės literatūros kūrinių, kada nors išleistų Vakarų pasaulyje. Šią knygą 1928 metais publikavo Menlis P. Holas (Manly Palmer Hall), būdamas vos 27-erių metų. Nepaisant autoriaus jaunystės, kūrinys tapo fundamentaliu vadovėliu visiems, siekiantiems suprasti slaptąją istoriją, simbolių … [Skaityti toliau…]
I amžiaus po Kristaus istorijoje nedaug figūrų sulaukė tiek dėmesio, ginčų ir mistifikacijų kaip Apolonijus Tianietis (Apollonius Tyaneus). Tai buvo graikų filosofas, neopitagorininkas, keliautojas ir, kaip teigė jo amžininkai, stebukladarys. Apolonijus gyveno tuo pačiu metu kaip ir Jėzus Kristus bei pirmieji apaštalai, todėl vėlesniais amžiais jis tapo pagrindine figūra intelektualinėse kovose tarp kylančios krikščionybės ir … [Skaityti toliau…]
„Aukštosios magijos dogma ir ritualas“ (Dogme et Rituel de la Haute Magie / Transcendental Magic) yra bene įtakingiausias XIX a. ezoterinis kūrinys, visiems laikams pakeitęs Vakarų okultizmo veidą. Knygos autorius – Elifasas Levis (Éliphas Lévi), kurio tikrasis vardas buvo Alphonse’as Louis Constantas. Šis buvęs katalikų diakonas, pasivadinęs hebrajiška savo vardo versija, 1854–1856 m. išleido dvitomį … [Skaityti toliau…]
Inuitų dievų pasaulis yra vienas archajiškiausių ir labiausiai gamtos ritmais paremtų visoje Arkties zonoje. Jų religija nėra hierarchinė kaip graikų ar skandinavų, o veikiau gyvų jėgų tinklas, kuriame kiekviena dievybė yra glaudžiai susijusi su jūra, ledu, gyvūnais, vėjais ir žmogaus išlikimu. Inuitai gyvena ekstremaliomis sąlygomis, todėl jų dievai nėra abstraktūs – jie yra tiesioginės gamtos … [Skaityti toliau…]
Indėnų dievai apima visų Amerikos žemyno tautų dievybes – nuo Arkties inuitų iki Amazonės genčių, nuo Šiaurės Amerikos prerijų iki Mezoamerikos civilizacijų ir Andų imperijų. Tai labai plati kategorija, į kurią patenka actekų, majų, inkų dievai, taip pat irokėnų, lakotų, navajų, algonkinų, gvaranių, mapučių, tupí, hopių, pueblo, inuitų ir daugybės kitų genčių dvasios bei kūrėjai. … [Skaityti toliau…]
Germanų dievai sudarė platų ir įvairialypį panteoną, apėmusį daugybę genčių ir regionų nuo Skandinavijos iki Reino, nuo Anglijos iki Gotijos. Tai nebuvo vienos tautos ar vieno miesto religija – germanų pasaulis buvo didelis, o jų dievybės atspindėjo skirtingų genčių gyvenimą, karus, gamtą ir kosmologiją. Ši mitologinė sistema jungė šiaurės germanų (skandinavų), vakarų germanų (saksų, frankų, … [Skaityti toliau…]
Etruskų dievai sudarė vieną paslaptingiausių ir savičiausių senovės Viduržemio panteonų – religiją, kuri klestėjo apie VIII–II a. pr. Kr. ir buvo praktikuojama centrinėje Italijoje, ypač dabartinės Toskanoje, Lacijuje ir Umbrijoje, dar prieš iškilstant Romos imperijai. Tai buvo itin ritualizuota, pranašiška ir į ženklų skaitymą orientuota religija, kurios pagrindas – dievų valios pažinimas per gamtos reiškinius. … [Skaityti toliau…]
Tanatofobija laikoma ekstremalia mirties baime, kuri kartais pasireiškia paralyžiuojančiu nerimu ar obsesinėmis mintimis apie gyvenimo pabaigą. Terminas randamas medicinos ir psichologijos literatūroje, dažniausiai siejamas su graikiška sąvoka thanatos (reiškiančia mirtį) ir phobos (reiškiančia baimę). Susiduriantys su šiuo išgyvenimu dažnai stokoja vidinės ramybės, jaučia nuolatinį nerimą bei sunkiai paleidžia įkyrias mintis apie tai, kas laukia po … [Skaityti toliau…]
1913‑ųjų metų pabaigoje Ciuriche vienas įtakingiausių to meto protų, psichiatras Karlas Gustavas Jungas, atsidūrė ties dvasinės prarajos riba. Po skausmingo išsiskyrimo su savo mokytoju Sigmundu Freudu, Jungas pajuto, kad jį pradeda pilti nevaldomas vizijų srautas. Tai, ką kiti būtų pavadinę tiesiog psichoze, Jungas nusprendė paversti moksliniu ir dvasiniu eksperimentu. Jis pasidavė šiam procesui, kurį vėliau … [Skaityti toliau…]