Žodis „paranoja“ kilęs iš graikų kalbos termino „paranoia“, sudaryto iš „para-“ (šalia, už) ir „noia“ (protas, mąstymas). Iš pradžių šis žodis reiškė „protmūšį“ arba „pakvaišimą“, tačiau XIX a. psichiatrijoje jis įgijo specifinę reikšmę, apibūdinančią būsena, kai žmogus jaučia iracionalų persekiojimo ar grėsmės jausmą. Paranoja – tai būsena, kai žmogus įsivaizduoja nepagrįstas grėsmes, persekiojimą ar sąmokslus, … [Skaityti toliau…]
Brevijorius – tai istorinė Katalikų Bažnyčios maldyno forma, kurioje buvo surinktos visos Valandų liturgijos dalys į vieną knygą. Lotyniškai vadinamas Breviarium Romanum (Romos brevijorius), jis šimtmečius buvo pagrindinis kunigų ir vienuolių maldos vadovas. Pats žodis breviarium reiškia „sutrumpinimas“ arba „santrauka“, nes ši knyga sujungė anksčiau išskaidytus liturginius tekstus į vieną patogų rinkinį. Brevijorius nėra atskira … [Skaityti toliau…]
„Sakramentai“ (The Sacraments) yra trumpas, bet teologiškai tankus anglikonų kunigo T.W. Šepardo (T. W. Shepherd) traktatas, parengtas kaip mokymo kursas ir vėliau peržiūrėtas bei išplėstas. Šiame veikale autorius siekia parodyti, kad sakramentinė tikrovė nėra apribota tik bažnytinėmis apeigomis, bet yra įrašyta pačioje kūrinijos struktūroje. Remdamasis tiek Šventuoju Raštu, tiek klasikinės teologijos tradicija, Shepherdas teigia, kad … [Skaityti toliau…]
„Žėrintis akmuo“ (The Sparkling Stone; taip pat verčiama kaip „Kibirkščiuojantis akmuo“ ar „Žaižaruojantis akmuo“) yra vienas iš brandžiausių Jono Ruysbroecko mistinių traktatų, skirtas pažengusiems dvasinio gyvenimo skaitytojams. Šiame veikale autorius siekia parodyti, kaip žmogus pereina iš moralinio gerumo į vidinį, kontempliatyvų gyvenimą, o iš jo – į aukščiausią Dievo regėjimo būseną. Ruysbroeckas čia kalba tiesiai … [Skaityti toliau…]
„Dvasinės santuokos puošmena“ ar „Dvasinės santuokos papuošimas“ (The Adornment of the Spiritual Marriage) yra brandžiausias ir įtakingiausias Jono Ruysbroecko veikalas, parašytas XIV amžiuje ir laikomas vienu iš svarbiausių visos krikščioniškos mistikos tekstų. Šiame traktate Ruysbroeckas sistemingai aprašo žmogaus dvasinio gyvenimo kelią, vedantį nuo aktyvios dorybių praktikos iki giliausios kontempliacijos ir mistinės vienybės su Dievu. Tekstas … [Skaityti toliau…]
Hilarijaus iš Puatjė veikalas Apie Trejybę (lot. De Trinitate) yra vienas svarbiausių IV amžiaus lotyniškosios teologijos tekstų, skirtas Trejybės doktrinos gynimui ir sisteminiam išdėstymui. Kūrinys parašytas apie 356–360 metus, kai Hilarijus buvo ištremtas į Frygiją dėl atsisakymo pritarti arijonizmui. Šis traktatas laikomas pirmuoju dideliu Vakarų krikščionybės bandymu nuosekliai ir argumentuotai apibrėžti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios … [Skaityti toliau…]
„Jehošua, pranašo iš Nazareto gyvenimas“ (angl. The Life of Jehoshua, the Prophet of Nazareth) – tai teosofinis Franzo Hartmanno kūrinys, išleistas 1888 m. Bostone. Knyga pristatoma kaip „okultinis tyrimas“ ir „raktas į Bibliją“, tačiau jos turinys nėra nei istorinė studija, nei krikščioniškos teologijos tekstas. Tai tipinis XIX a. okultizmo bandymas perrašyti Jėzaus gyvenimą kaip dvasinės … [Skaityti toliau…]
„Apie tikrą atgailą“ (Of True Repentance, vok. Von der wahren Buße) yra trumpas Jakob Böhme (1575–1624) teologinis traktatas, parašytas XVII a. pradžioje. Tai vienas iš trijų jo praktinių dvasinių tekstų, skirtų žmogaus vidinei būklei, valios pasikeitimui ir dvasiniam atgimimui. Traktatas parašytas nuoseklia pamokoma forma ir skirtas tiems, kurie nori pradėti tikrą atgailą ir suprasti, kas … [Skaityti toliau…]
Emile Besson studija „Budizmas ir krikščionybė“ (Bouddhisme et Christianisme), parašyta XX a. pradžioje (šis vertimas remiasi 1925 m. leidimu), yra gilus ir analitinis bandymas palyginti dvi didžiąsias pasaulio dvasines tradicijas. Autorius, atsiliepdamas į savo skaitytojų prašymus, siekia ne ieškoti paviršutiniškų panašumų, kurie dažnai klaidina dvasinius ieškotojus, bet atskleisti esminę šių religijų prigimtį. Besson požiūris yra … [Skaityti toliau…]
„Ezoterinė krikščionybė: arba mažesniosios misterijos“ (Esoteric Christianity: or The Lesser Mysteries) yra Annie Besant 1901 m. išleista knyga, kurią 1914 m. pakartotinai publikavo Teosofijos draugijos leidykla Adyare. Šis kūrinys siekia parodyti, kad krikščionybė turi ne tik išorinę, visiems prieinamą formą, bet ir vidinę, gilesnę tradiciją, kurią autorė vadina „misterijomis“. Besant teigia, kad pirmieji krikščionys turėjo … [Skaityti toliau…]
„Ksantipės ir Poliksenos darbai“ (angl. The Acts of Xanthippe and Polyxena), kai kuriuose rankraščiuose vadinami ir kitais pavadinimais, tokiais kaip The Life and Conduct of the Holy Women, Xanthippe, Polyxena, and Rebecca (liet. „Šventųjų moterų Ksantipės, Poliksenos ir Rebekos gyvenimas ir elgsena“) arba tiesiog The Acts of Xanthippe, Polyxena, and Rebecca (liet. „Ksantipės, Poliksenos ir … [Skaityti toliau…]
„Sedracho apokalipsė“ (angl. The Apocalypse of Sedrach), kai kuriuose rankraščiuose vadinama ir kitais pavadinimais, tokiais kaip The Revelation of Sedrach (liet. „Sedracho apreiškimas“), The Vision of Sedrach (liet. „Sedracho regėjimas“) ar The Dialogue of Sedrach and the Lord (liet. „Sedracho ir Viešpaties dialogas“), yra vienas iš vėlyvųjų krikščioniškų apokrifinių tekstų, priklausančių moralinio-didaktinio apokaliptinio žanro tradicijai. … [Skaityti toliau…]