„Jis mus mylėjo“ (lot. Dilexit Nos) – tai ketvirtoji ir, kaip manoma, paskutinė popiežiaus Pranciškaus enciklika, paskelbta 2024 m. spalio 24 d. Švenčiausiosios Jėzaus Širdies metų proga. Jos pavadinimas paimtas iš Šventojo Rašto – pirmojo Jono laiško (1 Jn 4,10) – ir primena esminę krikščioniško tikėjimo žinią: Dievas myli žmogų pirmas. Enciklika parašyta kaip atsakas … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Summi Pontificatus“ buvo paskelbta 1939 m. spalio 20 d. Tai pirmasis popiežiaus Pijaus XII oficialus dokumentas, išleistas vos po kelių mėnesių nuo jo išrinkimo į popiežiaus sostą 1939 m. kovo 2 d. Dokumentas buvo paskelbtas jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kai Vokietija ir Sovietų Sąjunga užpuolė Lenkiją. Lietuviškai enciklika dažniausiai vadinama „Aukščiausiojo pontifikato“, „Apie … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Mediator Dei“ buvo paskelbta 1947 m. lapkričio 20 d. Tai pirmasis dokumentas Katalikų Bažnyčios istorijoje, skirtas vien tik liturgijai. Ją parašė popiežius Pijus XII, kuris pontifikavo nuo 1939 iki 1958 metų. Ši enciklika laikoma esminiu žingsniu liturginės reformos kelyje, kuris vėliau pasiekė kulminaciją Antrajame Vatikano Susirinkime. Lietuviškai enciklika dažniausiai vadinama „Dievo Tarpininkas“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
„Redemptor Hominis“ – tai popiežiaus Jono Pauliaus II pirmoji enciklika, paskelbta 1979 m. kovo 4 d., vos keliais mėnesiais po jo išrinkimo. Šis dokumentas tapo viso jo pontifikato programine išraiška ir iškart iškėlė pagrindinį jo rūpestį: žmogų, jo orumą, išganymą ir pašaukimą Kristuje. „Redemptor Hominis“ reiškia „Žmogaus Atpirkėjas“. Tai – Kristus, kurio misija ir meilė … [Skaityti toliau…]
„Spiritus Paraclitus“ – tai popiežiaus Benedikto XV enciklika, paskelbta 1920 m. rugsėjo 15 d., minint Šv. Jeronimo mirties 1500 metų sukaktį. Ši enciklika skirta Šventojo Rašto autoritetui, aiškinimui ir gynybai, ypač atsakant į to meto kritinę biblinę analizę, kuri dažnai kėlė abejonių dėl Rašto įkvėptumo ir neklaidingumo. Enciklikos „Spiritus Paraclitus“ pavadinimas lotyniškai reiškia „Dvasia Guodėja“. … [Skaityti toliau…]
Encikliką Iucunda sane („Iš tiesų džiugu“) paskelbė popiežius Pijus X 1904 m. kovo 12 d., pažymėdamas 1300 metų sukaktį nuo šv. Grigaliaus Didžiojo išrinkimo popiežiumi (590 m.). Ši enciklika nėra tik istorinės atminties gestas – tai apmąstymas apie Bažnyčios ganytojo pareigas, liturginio gyvenimo svarbą, pastoracijos kryptį ir atsaką į šiuolaikinius iššūkius. Pijus X šv. Grigalių … [Skaityti toliau…]
„Populorum Progressio“ – tai popiežiaus Pauliaus VI enciklika, paskelbta 1967 m. kovo 26 d., pavadinimu „Apie tautų vystymąsi“. Tai vienas pagrindinių Bažnyčios socialinio mokymo dokumentų, skirtas ekonominei nelygybei, globaliniam teisingumui ir žmonijos bendrai pažangai. Enciklika išleista XX amžiaus viduryje, kai po kolonializmo griūties daug tautų ieškojo savarankiško kelio, o pasaulyje gilėjo skirtis tarp turtingųjų ir … [Skaityti toliau…]
„Evangelii Nuntiandi“ („Apie Evangelijos skelbimą“ arba pažodžiui – „Evangelijos skelbtinumas“.) – tai apaštališkasis paraginimas, paskelbtas popiežiaus Pauliaus VI 1975 m. gruodžio 8 d. Tai nėra enciklika, bet turi beveik tą patį autoritetą ir svorį. Dokumentas buvo paskelbtas baigiantis Šventųjų metų minėjimui ir tapo tarsi visos Vatikano II Susirinkimo dvasios apibendrinimu – kvietimu gyvai ir drąsiai … [Skaityti toliau…]
Štai trumpa ir populiari krikščioniška giesmė, kuri dažnai giedama bažnyčiose ir pamaldose: Viešpatie, būki man gailestingas,Kaip švelni saulė rytojaus danguje.Tavo malonė gydo širdį,Suteik ramybę ir amžiną viltį. Priegiesmis Tavo šviesa apšviečia kelią,Į amžinybę mus vedi tu.Tavo žodžiai mums teikia drąsą,Mes esame tau atviri. Giesmė šlovina Viešpatį už Jo gailestingumą ir veda į vilties bei ramybės … [Skaityti toliau…]
Zaratustros giesmės (avestiškai Gāθās, graikiškai Zoroastrou Asmata – „Zoroastro giesmės“) yra seniausias ir švenčiausias Zoroastrizmo tekstas. Tai religinės poezijos rinkinys, kuriame išsaugoti pranašo Zaratustros (graikiškai Zoroastro) žodžiai. Pats vardas Zaraθuštra kilęs iš senosios avestų kalbos, reiškiančios „aukso kupranugarį“ arba, kai kurių aiškinimu, „senos dvasios šviesą nešantį žmogų“. Graikai jį perėmė kaip Zoroastres, todėl Vakarų pasaulyje … [Skaityti toliau…]
„Šėtono biblija“ (angl. The Satanic Bible) – tai vienas žymiausių ir kontroversiškiausių religinių bei filosofinių tekstų, parašytas 1968 m. amerikiečių okultisto Antono Szandoro LaVey. Šis veikalas laikomas pagrindiniu Šėtonizmo religijos doktrinos šaltiniu ir neatsiejama moderniojo Šėtonizmo ideologijos dalimi. Antonas LaVey, įkūręs Šėtono bažnyčia (angl. Church of Satan), šia knyga siekė ne tik suformuluoti savo pasaulėžiūrą, … [Skaityti toliau…]
Collin de Plancy, prancūzų rašytojas ir okultizmo entuziastas, gimęs 1794 metais, 1818-aisiais Paryžiuje išleido veikalą, kuris greitai tapo klasika tarp demonologijos mėgėjų. Originalus pavadinimas – „Dictionnaire Infernal“, o lietuviškas vertimas „Pragaro žodynas“ puikiai perteikia esmę: tai enciklopedinis demonų, velnių, šėtonų ir visokios pragaro faunos katalogas, surinktas abėcėlės tvarka. Pirmasis leidimas buvo gana sausas – tekstas … [Skaityti toliau…]