Tercija (Tertia, apie 9 val.) yra viena iš dieninių Valandų liturgijos valandų, meldžiama ryto viduryje. Ji primena Šventosios Dvasios nužengimą Sekminių dieną ir kviečia tikintįjį prašyti Dievo šviesos bei stiprybės kasdieniams darbams. Tercija nėra ilga ar sudėtinga valanda – tai trumpas sustojimas dienos ritme, padedantis išlaikyti dvasinį budrumą ir Dievo artumo pojūtį. Kaip ir visos … [Skaityti toliau…]
Skaitymų valanda, tradiciškai vadinta Matutinėmis (Matutinum), yra pati giliausia ir ilgiausia Valandų liturgijos valanda. Ji neturi griežto paros laiko ir gali būti meldžiama bet kuriuo metu, tačiau istoriškai buvo siejama su nakties ar ankstyvo ryto valandomis. Tai mąstymo ir įsigilinimo malda, kurioje per Biblijos skaitinius ir Bažnyčios tėvų tekstus ieškoma gilesnio tikėjimo pažinimo. Kaip ir … [Skaityti toliau…]
„Antiquities of the Jews“ (angl. „Žydų senovė“; gr. Ἰουδαϊκὴ Ἀρχαιολογία, Ioudaikē Archaiologia) – tai žydų istoriko Flavijaus Juozapo (Yosef ben Matityahu) veikalas, parašytas apie 93–94 m. po Kr. Romoje. Juozapas buvo Jeruzalės kunigų kilmės žydas, dalyvavęs Pirmajame žydų kare prieš Romą, vėliau tapęs Romos piliečiu ir imperatorių Vespasiano bei Tito globotiniu. Jis rašė graikų kalba, … [Skaityti toliau…]
„Maloniausioji knyga“ (Liber Gratissimus) – tai Petro Damiano traktatas, parašytas apie 1052 metus, skirtas vienai iš svarbiausių XI a. Bažnyčios problemų: simonijos klausimui. Šis kūrinys pateikiamas kaip Epistola 40 Damiano laiškų rinkinyje ir yra vienas ankstyviausių bei įtakingiausių tekstų, nagrinėjančių, ar simonijos būdu gauti šventimai laikytini galiojančiais. Šventimai čia reiškia sakramentinį įšventinimą į kunigystę ar … [Skaityti toliau…]
Humberto iš Silva Candida (†1061) traktatas Trijų knygų veikalas prieš simonistus (Humbertus cardinalis Silvae-Candidae – Libri III adversus simoniacos) yra vienas svarbiausių XI a. Bažnyčios dokumentų, skirtų kovai su simonija ir pasaulietine įtaka dvasinėms pareigoms. Parašytas apie 1057–1058 m., šis trijų knygų veikalas tapo kertiniu tekstu, formavusiu vėlesnes Grigaliaus VII reformas ir visą investitūros kovos … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ecclesiam Suam paskelbė popiežius Paulius VI 1964 m. rugpjūčio 6 d. Tai buvo pirmoji jo enciklika, parašyta jau vykstant Vatikano II Susirinkimui, kurį buvo pradėjęs jo pirmtakas Jonas XXIII. Paulius VI ją paskelbė norėdamas išgryninti Bažnyčios savivoką šiame esminių pokyčių laikotarpyje. Ecclesiam Suam – tai lotyniškai „Savo Bažnyčią“. Pavadinimas paimtas iš pirmųjų enciklikos žodžių: … [Skaityti toliau…]
1909 metų pavasarį popiežius Pijus X paskelbė encikliką Communium rerum, skirtą pažymėti 800-ąsias šventojo Anzelmo iš Kenterberio mirties metines. Tai buvo ne tik pagarbus teologinio šviesulio paminėjimas, bet ir aktuali reakcija į Bažnyčios laikmečio iššūkius. Pijus X, valdęs nuo 1903 metų, siekė stiprinti tikėjimo pagrindus modernizmo iššūkių akivaizdoje. Jo enciklikos dažnai išryškina aiškų grįžimą prie … [Skaityti toliau…]
Enciklika Quanta Cura buvo paskelbta popiežiaus Pijaus IX 1864 m. gruodžio 8 d. Tai buvo dokumentas, kuriame Bažnyčia aiškiai pasmerkė tam tikras modernios visuomenės tendencijas ir ideologijas, kurios, jos nuomone, kėlė grėsmę tradicinei krikščioniškai tvarkai. Enciklika buvo išleista kartu su prie jos pridėtu „Syllabus Errorum“ (klaidų sąrašu), kuriame buvo išvardyta 80 klaidingų doktrinų ar nuostatų, … [Skaityti toliau…]
Encikliką Inscrutabili Dei consilio paskelbė popiežius Leonas XIII 1878 m. balandžio 21 d., vos pradėjęs savo pontifikatą. Tai buvo pirmasis jo, kaip Katalikų Bažnyčios vadovo, oficialus kreipimasis į visą Katalikų pasaulį. Enciklikos pavadinimas lotyniškai pažodžiui reiškia „Neištiriami Dievo ketinimai“, tačiau katalikiškuose ir akademiniuose šaltiniuose sutinkami keli variantai: Visi šie variantai atspindi mintį, kad Dievo valia … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Nostis et Nobiscum“ paskelbta popiežiaus Pijaus IX 1849 m. gruodžio 8 d. Tai vienas pirmųjų reikšmingų Pijaus IX dokumentų po 1848–1849 m. revoliucijų bangos, kuri palietė didžiąją dalį Europos, įskaitant ir popiežiaus valstybę. Pats Pijus IX tuo metu buvo priverstas laikinai palikti Romą dėl politinių sukilimų ir Respublikos paskelbimo mieste, o grįžęs susidūrė su … [Skaityti toliau…]
„Humanum genus“ – tai popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1884 m. balandžio 20 d., kurios pagrindinis tikslas buvo pasmerkti laisvąją masoneriją bei kitus panašius slaptus judėjimus, kaip prieštaraujančius krikščionybei ir visuomenės moraliniam pamatui. Lotyniškas pavadinimas Humanum genus pažodžiui reiškia „Žmonių giminė“. Lietuviškai šią encikliką galima rasti pavadinimu „Žmonijos kilmė“, „Žmonių giminė“ arba „Žmonių pasaulis“, tačiau … [Skaityti toliau…]
Encikliką Mysterium Fidei paskelbė popiežius Paulius VI 1965 m. rugsėjo 3 d., likus kelioms savaitėms iki paskutinės Vatikano II Susirinkimo sesijos pradžios. Tai buvo trečioji jo enciklika, skirta Eucharistijos slėpiniui – vienam iš svarbiausių katalikų tikėjimo aspektų. Enciklikos pavadinimas Mysterium Fidei reiškia „Tikėjimo slėpinys“. Lietuviškai ji dažnai vadinama „Apie Eucharistijos doktriną ir garbinimą“. Šis dokumentas … [Skaityti toliau…]