Dangaus vartai – vienas ryškiausių krikščioniškojo tikėjimo vaizdinių. Jie žymi ribą, kur žemiškas gyvenimas pasibaigia, o prasideda amžinasis Dievo artume. Kartais tas pats vaizdinys vadinamas rojaus vartai ar tiesiog dangaus karalystės vartai – tai tas pats slenkstis tarp žemės ir dangaus. Biblijoje tiesiogiai „rojaus vartai“ neminimi, bet mintis aiški iš kelių vietų. Apreiškime Jonui (21:21) … [Skaityti toliau…]
Barucho apokalipsė (dar vadinama II Barucho knyga, 2 Baruch, Syriac Apocalypse of Baruch, Apocalypsis Baruchi Syriaca) yra žydų apokrifinis apokaliptinis tekstas, parašytas po Jeruzalės sunaikinimo romėnų 70 m. po Kr., nors pasakojimas įrėmintas į Babilonijos laikų istoriją ir priskiriamas Baruchui – pranašo Jeremijo raštininkui. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra ta pati knyga kaip kanoninė Barucho … [Skaityti toliau…]
Povilo apokalipsė (Apocalypse of Paul, Visio Pauli, Ἀποκάλυψις Παύλου) yra ankstyvosios krikščioniškosios apokaliptinės literatūros kūrinys, kuriame pasakojama apie apaštalo Povilo dvasinę kelionę per dangų ir pragarą. Šis veikalas nėra Naujojo Testamento dalis, tačiau jis remiasi 2 Korintiečiams laiške minimomis Povilo vizijomis ir jas išplėtoja į savarankišką, itin detalų pasakojimą. Tekstas išliko graikų, koptų, etiopų, sirų, … [Skaityti toliau…]
Istorija paprastai priklauso nugalėtojams, tačiau krikščionybės aušroje egzistavo stiprus poreikis turėti ne tik dvasinį, bet ir juridinį liudijimą apie įvykius Jeruzalėje. Taip atsirado „Piloto aktai“ arba „Nikodemo evangelija“ – tekstas, kuris savo forma primena oficialią Romos imperijos teismo kroniką. Nors tikrasis šio kūrinio autorius istoriškai nėra žinomas, krikščioniškoji tradicija jį dažniausiai priskiria Nikodemui (Nikódēmos) – … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Jono darbai“ angliškai vadinami Acts of John, lotyniškai – Acta Ioannis yra vienas iš didžiųjų apokrifinių apaštalų ciklo kūrinių, parašytas II amžiaus pabaigoje, tikriausiai Mažojoje Azijoje. Tekstas išliko fragmentiškai: dalis graikiškai, dalis lotyniškai, o kai kurios dalys žinomos tik iš vėlesnių perpasakojimų. Šis kūrinys priklauso vadinamajai Leucijaus tradicijai, kuriai būdingas mistiškas Kristaus vaizdavimas, asketizmas … [Skaityti toliau…]
Tomo darbai (Acts of Thomas, Acta Thomae) yra ankstyvas krikščioniškas apokrifas, pasakojantis apie apaštalo Tomo misiją Indijoje. Kūrinys nėra kanoninis, tačiau turėjo reikšmės Sirijos ir Indijos krikščionių bendruomenėms. Tekste pateikiami Tomo kelionių epizodai, mokymas, žmonių atsivertimai ir jo mirtis kaip tikėjimo liudijimas. Pasakojimas jungia kelionės motyvus, dialogus, pamokymus ir stebuklų aprašymus, todėl kūrinys laikomas romaninės … [Skaityti toliau…]
„Tibetiečių mirusiųjų knyga“ (tibet. Bardo Thodol, angl. Tibetan Book of the Dead) kartais dar klaidingai vadinama Tibeto mirties knyga yra vienas unikaliausių pasaulio dvasinės literatūros tekstų, priklausantis senajai Tibeto budizmo Njingma (Nyingma) mokyklai. Originalus kūrinio pavadinimas – Bar-do thos-grol – pažodžiui reiškia „Išsivadavimas klausantis tarpinėje būsenoje“. Tai nėra paprastas filosofinis traktatas; tai praktinis vadovas, kurio … [Skaityti toliau…]
Skaičius 3 turi didelę simbolinę reikšmę įvairiose religijose, ypač krikščionybėje, judaizme ir budizme. Jis dažnai siejamas su pilnatve, šventumu ir dievišku tobulumu. Skaičius 3 taip pat dažnai pasirodo religiniuose pasakojimuose, ritualuose ir doktrinose. 1. Krikščionybė Krikščionybėje skaičius 3 turi ypatingą reikšmę ir yra siejamas su Šventąja Trejybe: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus (Jėzus Kristus) ir Šventoji … [Skaityti toliau…]
„Ora et Labora” yra lotyniška frazė, reiškianti „melskis ir dirbk“. Šis principas yra esminė benediktinų vienuolių gyvenimo dalis, kilusi iš šv. Benedikto Nursiečio, kuris įkūrė Benediktinų ordiną ir parašė garsųjį vienuolių vadovą, žinomą kaip „Benedikto regula“ (Regula Benedicti). Ši frazė puikiai apibendrina benediktinų gyvenimo būdą, kuris apima subalansuotą dvasinio ir praktinio gyvenimo derinį. Pagrindinės „Ora … [Skaityti toliau…]
Konstitucija apie šventąją liturgiją (Liturginė konstitucija) Sacrosanctum Concilium – tai pirmasis dokumentas, kurį paskelbė Antrasis Vatikano Susirinkimas 1963 m. gruodžio 4 d. Neatsitiktinai liturgija buvo pasirinkta kaip pirmoji tema – ji laikoma „Bažnyčios gyvenimo viršūne ir šaltiniu“. Šiuo tekstu susirinkimo tėvai norėjo parodyti, kad visa krikščioniškoji tikrovė yra glaudžiai susijusi su Eucharistijos šventimu, malda ir … [Skaityti toliau…]
Giesmė yra svarbus ir daugialypis elementas, kuris turi reikšmingą vietą įvairiose religijose ir jų liturgijose. Giesmė, dažnai vadinama ir dainavimu ar himnu, yra religinių ritualų, pamaldų ir dvasinių praktikų dalis, kurioje naudojamas vokalinis menas garbinimo ir bendravimo su Dievu ar dievybėmis tikslu. Giesmės Reikšmė Religijoje Garbinimas ir Šlovinimas Giesmė kaip Garbinimo Forma: Giesmė yra viena … [Skaityti toliau…]
Atpirkimo diena, žinoma kaip Jom Kipur, yra viena iš svarbiausių švenčių judaizme. Tai yra šventa diena, skirta atgailai, maldai ir pasninkui. Jom Kipur laikoma svarbiausia iš visų žydų švenčių ir yra žinoma kaip „šabatas šabatų“, nes tai diena, kai tikintieji susitelkia į dvasinį apsivalymą ir susitaikymą su Dievu. Reikšmė ir tradicijos: Atgaila ir malda Jom … [Skaityti toliau…]