Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika – Vilniaus Katedra

Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika (arba tiesiog Vilniaus katedra) stovi Vilniaus senamiestyje, pilių teritorijoje. Arkivyskupijos ir dekanato centras. Bažnyčioje yra Šv. Kazimero koplyčia. Prie katedros stovi varpinės bokštas (57 m aukščio). Pirmoji katedra pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo iš romaninio į gotiką stiliaus, kvadratinio plano. Grindys išklotos keramikinėmis glazūruotomis … [Skaityti toliau…]

Juodaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Juodaičiai 1614 m. dovanoti Ariogalos klebonijai (1842 m. suvalstybinti). 1780 m. pastatyta medinė koplyčia. 1862 m. pastatyta bažnyčia (Ariogalos parapijos filija). Juodaičių filialistas kunigas Antanas Viršila 1863 m. ištremtas į Sibirą. Iki 1898 m. suburtas bažnytinis choras, 1899 m. apmūrytos kapinės. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sudegė. Maldos namai įrengti klebonijoje. 1917 m. pastatyta laikina … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta tarp 1431–1500 m., 1594 m. sudegė. 1609–1616 m. suręsta nauja, medinė bažnyčia. Prie jos buvo prieglauda. Mirus bažnyčios statytojui klebonui Petrui Korkonosui, vyskupas Eustachijus Valavičius 1625 m. iš Krokuvos pasikvietė Laterano kanauninkų vienuolius ir jiems paskyrė bažnyčią. Per karą 1655 m. beveik visai sugriauta. Pagal lenkų architekto Jano Zaoro projektą Mykolo Kazimiero … [Skaityti toliau…]

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Pivašiūnų žemes dvarininkas Jonas Klockis 1639 m. padovanojo Senųjų Trakų benediktinų abatijai. Vienuoliai 1648 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji stovėjo dabartinės koplyčios vietoje. Bažnyčia kelis kartus degė. 1799 m. inventoriuje nurodyta sena, paramstyta bažnyčia. Joje buvo Dievo Motinos paveikslas ir 5 altoriai. 1825 m. bažnyčia sudegė. Tais pačiais metais Trakų dominikono Celestino Sarakos rūpesčiu ant … [Skaityti toliau…]

Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia

Pirmąją bažnyčią 1781 m. pastatė dvarininkas Jonas Adomavičius. Ji veikė koplyčios teisėmis, buvo Batakių parapijos filija. 1803 m. įkurta parapija. 1804 m. bažnyčiai dovanoti 2 valakai žemės. Apie 1896 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. Jos statyba labiausiai rūpinosi nuo 1894 metų Girdiškėje klebono pareigas ėjęs Juozapas Čerkeliauskas (1857–1926), kilęs iš Pušaloto. 1907 m. sienos … [Skaityti toliau…]

Rūdninkų Švč. Trejybės bažnyčia

Rūdninkuose 1511 m. įkurta parapija, pastatyta bažnyčia. Jai 1614 m. paskirtas palivarkas su valstiečiais ir smuklė. Per karą 1655 m. bažnyčia sudeginta. 1713 m. minima be stogo, išdaužytais 4 langais bažnyčia. Klebonija be krosnių, langų ir stogo. Rūdninkuose nelikę nė vieno valstiečio namo. Bažnyčią 1775 m. sugriovė audra. Pamaldos laikytos bernardinų palivarko koplyčioje. 1790 m. … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Ryto maldos?