Adajo mokymas (sir. ܡܠܦܢܘܬܐ ܕܐܕܝ, Malpānūṯā d-Addai), kartais sutinkamas pavadinimas Adajo doktrina. Anglų kalboje Doctrine of Addai ar Teaching of Addai. Šis kūrinys priskiriamas apaštalui Adajui (Addai), kuris sirų krikščioniškoje tradicijoje laikomas vienu iš septyniasdešimt mokinių ir misionieriumi, atvykusiu į Edessą. Vis dėlto pats tekstas parašytas daug vėliau. Tyrėjai jį paprastai datuoja IV arba V … [Skaityti toliau…]
„Stepono apreiškimas“ (angl. The Revelation of Stephen, lot. Revelatio Stephani) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis pasakojimas, priskiriamas prie vadinamųjų Naujojo Testamento apokrifų, tačiau neturintis jokio ryšio su kanonine tradicija. Tekstas išliko daugiausia slavų ir lotynų rankraščiuose, o į Vakarų mokslinę apyvartą pateko per M. R. James 1924 m. leidimą. Jau ankstyvaisiais amžiais šis kūrinys buvo smerkiamas: … [Skaityti toliau…]
Bičių knyga (siriškai Ktābā d-Debbā, lot. Liber Apis, angl. The Book of the Bee) yra vienas įdomesnių vėlyvosios Rytų krikščionybės literatūros kūrinių, sudarytas XIII amžiuje. Autorius – Saliamonas iš Basros (Solomon of Basra, siriškai Mar Šlēmōn d-Baṣrā), Perat-Maišano metropolitas, priklausęs Rytų Bažnyčios tradicijai. Kūrinys buvo parašytas kaip glausta teologinių ir istorinių žinių santrauka, apimanti pasaulio … [Skaityti toliau…]
VI amžiaus Sirija – saulės išdegintas kraštas, kurio uolų plyšiuose ir atokiuose vienuolynuose gyveno atsiskyrėliai, mistikai bei drąsiausių idėjų mąstytojai. Būtent šioje aplinkoje gimė vienas paslaptingiausių ir labiausiai intriguojančių krikščioniškosios mistikos tekstų – „Šventojo Hierotėjo knyga“ (angl. The Book of the Holy Hierotheos, sir. Ktābā d-Qaddīšā Hierotheos). Paprastam skaitytojui ši knyga gali nuskambėti kaip senovinė … [Skaityti toliau…]
Kristiano Rozenkreico cheminės vestuvės (Chymische Hochzeit Christiani Rosencreutz anno 1459, angl. The Chymical Wedding of Christian Rosenkreutz) yra alegorinis, simbolinis renesanso laikų tekstas, pirmą kartą išleistas 1616 m. vokiečių kalba. Kūrinys tradiciškai priskiriamas Johannui Valentinui Andreae – protestantų teologui ir rašytojui, nors pats Andreae vėliau jį vadino „literatūriniu pokštu“. Nepaisant to, tekstas tapo vienu iš … [Skaityti toliau…]
Sefer HaGilgulim („Sielų persikūnijimų knyga arba Reinkarnacijų knyga“) yra vienas iš įdomiausių ir labiausiai žmogaus vidų liečiančių Lurianinės kabalos tekstų. Jį sudarė rabi Chaim Vitalis, sistemindamas savo mokytojo Izaoko Lurijos (Ari) mokymą apie sielos kelią per gyvenimus. Tai nėra kosmologinis traktatas apie pasaulių struktūrą, kaip „Etz Chaim“, ir nėra etinis vadovas, kaip „Sha‘arei Kedusha“. Tai … [Skaityti toliau…]
Etz Chaim (עץ חיים / „Gyvenimo medis“ / „Ari kabalos sistema“ / „Lurianinės kabalos pagrindinis traktatas“) yra pagrindinis Lurianinės kabalos veikalas, užrašytas rabio Chaim Vitalio (1543–1620), kuris sistemino ir išsaugojo savo mokytojo Isaaco Lurijos (Ari) mokymą. Tai vienas svarbiausių kabalistinių tekstų žydų istorijoje, formavęs visą vėlesnę kabalos tradiciją, ypač chasidizmą ir sefirotinę metafiziką. Kūrinys suskirstytas … [Skaityti toliau…]
„Πρακτικός“ (Praktikós) – tai pirmasis ir pagrindinis Evagrijaus Pontiečio asketinis traktatas, parašytas IV amžiaus pabaigoje, apie 380–390 metus, dar prieš jo persikėlimą į Kellijų dykumą Egipte. Lotyniškas pavadinimas: „De Practico“. Angliški pavadinimai: „The Praktikos“, „Praktikos: On the Practical Life“. Lietuviški atitikmenys: „Praktikos“, „Apie praktinį gyvenimą“. Šis veikalas sudarytas iš 100 trumpų teiginių (kephalaia) ir laikomas … [Skaityti toliau…]
Mokytojo Kefalaja (Kephalaia of the Teacher. ⲛⲉⲕⲉⲫⲁⲗⲁⲓⲟⲛ ⲛ̀ⲧⲉ ⲡⲥⲁϩ, Nekephalaion nte psah) yra pats didžiausias ir svarbiausias manichėjų literatūros paminklas, išlikęs iki mūsų dienų. Tai autentiškas III amžiaus dvasinis testamentas, leidžiantis išgirsti pranašo Manio balsą be vėlesnių iškraipymų. Svarbu pabrėžti, kad manichėjų religijoje egzistavo itin griežtas septynių knygų kanonas, kurį parašė pats pranašas Manis (pvz., … [Skaityti toliau…]
„Lobių urvas“ (dar vadinamas The Cave of Treasures; siriškai ܡܥܪܬ ܓܙܐ — Meʿārath Gazzē; lotyniškai Spelunca Thesaurorum; arabiškai Maghārat al-Kunūz; kai kuriose etiopų tradicijose sutinkamos adaptuotos formos, pvz., Kifafa Gaze, kartais šį kūrinį vadina tiesiog Lobių knyga) – vienas žymiausių sirų krikščionybės apokrifinių kūrinių, galutinai susiformavęs maždaug VI–VII amžiuje Mesopotamijoje. Nors tradicija autorystę ilgą laiką … [Skaityti toliau…]
„Mozės kalavijas“ (angl. The Sword of Moses; hebr. Harba de-Moshe) – tai vienas išsamiausių išlikusių senovės žydų magijos traktatų. Šis tekstas, kildinamas iš vėlyvosios antikos (maždaug III–VIII a.), atveria duris į mistinį pirmojo tūkstantmečio pasaulį, kuriame susipina religinis pamaldumas, sudėtinga angelų hierarchija ir praktinė magija. Kūrinio struktūra ir turinys Traktatas nėra tiesiog burtų rinkinys; tai … [Skaityti toliau…]
MANDĖJŲ JONO KNYGA (Draša d-Yahya, The Mandaean Book of John, dar žinoma kaip Jono mokymas, Jono pamokslai arba Jono diskursai). Svarbu suprasti, kad tai nėra biblinė Jonos knyga apie pranašą, prarytą didžiulės žuvies. Nors lietuvių kalboje šie vardai skamba panašiai, juos skiria esminė riba: biblinė Jonos knyga yra keturių skyrių pasakojimas apie atgailą Ninevėje, o … [Skaityti toliau…]