„Aukštosios magijos dogma ir ritualas“ (Dogme et Rituel de la Haute Magie / Transcendental Magic) yra bene įtakingiausias XIX a. ezoterinis kūrinys, visiems laikams pakeitęs Vakarų okultizmo veidą. Knygos autorius – Elifasas Levis (Éliphas Lévi), kurio tikrasis vardas buvo Alphonse’as Louis Constantas. Šis buvęs katalikų diakonas, pasivadinęs hebrajiška savo vardo versija, 1854–1856 m. išleido dvitomį … [Skaityti toliau…]
Šventųjų litanijos (gr. litaneia – prašymas, maldavimas) yra maldos forma, sudaryta iš nuoseklių kreipinių į Dievą, Mariją ar įvairius šventuosius. Kunigas ar maldos vadovas garsiai vardija kreipinius, o žmonės kiekvieną kartą atsako tuo pačiu trumpu sakiniu, pavyzdžiui: „Melsk už mus“. Tai malda, paremta ritmingu dialogu tarp vadovo ir bendruomenės, todėl ją lengva sekti ir kartu … [Skaityti toliau…]
Išrišimas (lot. Absolutio) yra konkretus bažnytinės teisės ir liturgijos aktas, kuriuo kunigas, turintis specialius dvasinius įgaliojimus, panaikina krikščionio nuodėmių kaltę. Tai yra kritinis Atgailos sakramento momentas. Be šio veiksmo visa išpažintis liktų tik psichologiniu pokalbiu ar savotiška išpažintimi sau pačiam. Teologiškai tai suprantama kaip „raktų galios“ panaudojimas: jei nuodėmė žmogų surakina ir atskiria nuo bendruomenės … [Skaityti toliau…]
Mapučių dievai sudaro vieną savičiausių Pietų Amerikos religinių pasaulių – archajišką, bet kartu itin gyvą sistemą, kurioje dievybės nėra nutolusios nuo žmonių, o veikia kaip tiesioginės gamtos, dangaus ir žemės jėgos. Mapučiai (Mapuche) gyvena dabartinėje Čilėje ir Argentinoje, o jų religija formavosi tūkstančius metų iki ispanų atvykimo. Tai nebuvo centralizuota imperija kaip inkų ar actekų, … [Skaityti toliau…]
1869 metais Paryžiaus literatūriniame pogrindyje pasirodė kūrinys, kuris turėjo tapti didžiausiu visų laikų „prakeiktosios literatūros“ paminklu. „Maldororo giesmės“ (pranc. Les Chants de Maldoror), pasirašytos paslaptingu Grafo de Lotreamono (Comte de Lautréamont) pseudonimu, buvo tokios žiaurios ir šventvagiškos, kad net jų leidėjas Albert’as Lacroix, išspausdinęs knygą, išsigando kalėjimo ir atsisakė ją platinti. Kūrinio autorius, tikruoju vardu … [Skaityti toliau…]
Nors Michailas Bakuninas garsėjo kaip žmogus, kuris labiau mėgo kelti barikadas nei sėdėti prie rašomojo stalo, jo nebaigtas rankraštis „Dievas ir valstybė“ (pranc. Dieu et l’État, angl. God and the State) tapo viena įtakingiausių anarchizmo Biblijų. Tai nėra sausas politinis traktatas; tai aistringas, vietomis rūstus ir bekompromisis puolimas prieš dvi galingiausias žmonijos istorijoje sukurtas autoriteto … [Skaityti toliau…]
Koptų stačiatikių bažnyčia, viena seniausių krikščioniškų bendruomenių pasaulyje, savo dvasinį gyvenimą grindžia nenuilstamu maldos ciklu, kurio širdis yra Agpėja (Agpeya, kopt. Ti Agpia, lot. Liber Horarum – „Valandų knyga“). Pavadinimas kilęs iš koptų kalbos žodžio agp, reiškiančio „valandą“. Tai nėra tiesiog knyga – tai tūkstantmetė tradicija, dvasinis kompasas, kuris kiekvieną koptų tikinčiojo paros akimirką susieja … [Skaityti toliau…]
Juozapo Flavijaus (Titus Flavius Josephus) veikalas „Žydų senovė“ (lot. Antiquitates Iudaicae, gr. Ioudaikē archaiologia) yra vienas ambicingiausių antikinės istoriografijos paminklų, parašytas graikų kalba maždaug 93–94 m. po Kr. Šis monumentalus, iš dvidešimties knygų sudarytas darbas gimė ne Judėjoje, o pačioje Romos imperijos širdyje, valdant imperatoriui Domicianui. Autoriaus asmenybė ir likimas yra tokie pat sudėtingi kaip … [Skaityti toliau…]
Kai 1944 metais Londone, krečiamame Antrojo pasaulinio karo baisumų, pasirodė riboto tiražo leidinys „Toto knyga“ (The Book of Thoth), tai nebuvo tiesiog dar viena instrukcija kortų būrėjams. Tai buvo Aleisterio Crowley, tuo metu jau pagyvenusio ir „Meistro Teriono“ (Master Therion) vardu pasirašinėjusio mistiko, dvasinis testamentas. Po penkerius metus trukusio intensyvaus darbo su dailininke Lady Frieda … [Skaityti toliau…]
Kai 1954 metais Londone (leidykla „Rider and Company“), o vėliau ir 1955-aisiais Niujorke („Citadel Press“) pasirodė Henry T. F. Rhodeso knyga „Šėtono mišios“ (The Satanic Mass: A Sociological and Criminological Study), ji sukėlė nemenką šurmulį ne tik okultizmo mėgėjų, bet ir rimtų istorikų gretose. Rhodesas nebuvo eilinis sensacijų ieškotojas – jis buvo teismo ekspertizės chemikas … [Skaityti toliau…]
1962 metais Toronto universiteto leidykla išleido knygą, kurios pavadinimas skambėjo labiau kaip okultinis grimoaras nei akademinis veikalas – „Skustuvas ožiui“ (A Razor for a Goat). Jos autorius, istorikas Elliotas Rose’as, nusprendė atlikti tai, kas vėliau tapo lūžio tašku raganavimo studijose: jis panaudojo „Okamo skustuvą“, kad nupjautų visas perteklines, romantiškas ir moksliškai nepagrįstas teorijas apie viduramžių … [Skaityti toliau…]
Kai 1614 metais popiežius Paulius V patvirtino naująjį „Rituale Romanum“, jame esantis skyrius „De Exorcizandis Obsessis a Daemonio“ (liet. „Apie apsėstųjų demonais egzorcizavimą“, taip pat verčiamas kaip „Egzorcizmo apeigos apsėstiesiems“, „Apsėstųjų egzorcizavimas“, „Apsėstųjų išlaisvinimo apeigos“ ar „Egzorcizavimas apsėstiesiems“) tapo oficialiu dvasinės karybos standartu beveik keturiems šimtmečiams. Tai nebuvo tiesiog maldynas – tai buvo karinis instruktažas … [Skaityti toliau…]