Paieškos rezultatai (841) pagal: šventaja dvasia

Egzorcizmo apeigos (De Exorcismis et Supplicationibus Quibusdam)

Katalikų Bažnyčios dvasinėje praktikoje 1999 metai žymi esminį lūžį. Po ilgų dešimtmečių rengimo buvo pristatytas atnaujintas egzorcizmo apeigynas „De Exorcismis et Supplicationibus Quibusdam“ (Apie egzorcizmus ir tam tikrus maldavimus). Šis dokumentas iš esmės perrašė senąją tvarką, kuri nuo 1614 metų buvo žinoma pavadinimu „De Exorcizandis Obsessis a Daemonio“ (Apie apsėstųjų demonais egzorcizavimą). Reformos tikslas buvo … [Skaityti toliau…]

Juodosios magijos raktas

XIX a. pabaigos Paryžius buvo persmelktas dekadanso, opijaus dūmų ir nenumaldomo troškimo prasiskverbti pro matomo pasaulio uždangą. Šiame fone iškilo viena paslaptingiausių prancūzų okultizmo figūrų – markizas Stanislas de Guaita (1861–1897). Būdamas vos 29-erių, šis aristokratas, poetas ir aistringas Éliphas Lévi mokinys, parašė veikalą, kuris tapo fundamentaliu tamsiųjų menų tyrimu: „Juodosios magijos raktas“ (La Clef … [Skaityti toliau…]

Mago Abramelino šventosios magijos knyga

Vakarų okultizmo tradicijoje egzistuoja tekstas, kuris savo reikalavimais ir dvasiniu svoriu pranoksta visus kitus grimoarus. Tai nėra knyga skubantiems ar ieškantiems lengvų kerų. „Mago Abramelino šventosios magijos knyga“ (The Book of the Sacred Magic of Abramelin the Mage) yra negailestingas dvasinės disciplinos vadovas, kurio tikslas – ne kas kita, kaip visiška žmogaus prigimties transformacija ir … [Skaityti toliau…]

Oberono knyga

Elžbietos I laikų Anglija buvo kupina prieštaravimų: kol mokslas žengė pirmuosius žingsnius, tamsiuose Londono skersgatviuose ir provincijos dvaruose klestėjo „aukštoji magija“. Būtent šiuo laikotarpiu, maždaug tarp 1577 ir 1583 metų, buvo surašytas vienas unikaliausių okultizmo paminklų – Oberono knyga (originalus pavadinimas – The Book of Oberon, šiandien saugoma Vašingtone kaip Folger Shakespeare Library Manuscript V.b.26). … [Skaityti toliau…]

Šeštoji ir septintoji Mozės knygos

Vakarų okultizmo ir liaudies tikėjimų istorijoje nedaug knygų turi tokį prieštaringą ir mistišką statusą kaip „Šeštoji ir septintoji Mozės knygos“ (The Sixth and Seventh Books of Moses). Nors Biblijos kanonas oficialiai baigiasi Penkiaknyge, šis XVIII–XIX a. sandūroje iškilęs grimoaras pretenduoja į „prarastąsias“ žinias, kurias Dievas esą patikėjo Mozei ant Sinajaus kalno, tačiau kurios buvo nuslėptos … [Skaityti toliau…]

Dvasinių tarnysčių knyga (Liber Officiorum Spirituum)

Vakarų demonologijos labirintuose Liber Officiorum Spirituum (The Book of the Offices of Spirits, liet. Dvasinių tarnysčių knyga) užima ypatingą, fundamentalią vietą. Tai nėra tiesiog dar vienas burtų rinkinys – tai vienas seniausių ir svarbiausių tekstų, padėjusių pagrindus garsiajai „Ars Goetia“. Manoma, kad šio grimoaro šaknys siekia net XIII amžių, nors ryškiausios jo versijos mus pasiekė … [Skaityti toliau…]

Kas yra Rozetės akmuo?

1799-ųjų liepą nedideliame Egipto uostamiestyje Rašide (prancūzų vadintame Rosette), Napoleono kareiviai, vadovaujami kapitono Pierre-François Bouchard, atliko įtvirtinimų rekonstrukcijos darbus. Niekas neįtarė, kad paprastas juodo granodiorito luitas, vėliau pasauliui tapęs žinomas kaip Rozetės akmuo (Rosetta Stone, Pierre de Rosette ar itališkai Stele di Rosetta), taps svarbiausiu raktu atveriant tūkstantmetę Egipto tylą. Šis radinys, dar vadinamas Rašido … [Skaityti toliau…]

Trys okultinės filosofijos knygos (De occulta philosophia libri tres)

Jei reikėtų įvardyti vieną kūrinį, kuris tapo Vakarų ezoterikos „aukso standartu“ ir sujungė tamsiuosius viduramžius su intelektualiuoju Renesansu, tai būtų Heinricho Cornelius Agrippos von Nettesheimo (1486–1535) šedevras „Trys okultinės filosofijos knygos“ (De occulta philosophia libri tres). Parašytas apie 1509–1510 metus, tačiau pilnai išleistas tik 1531–1533 m. Kelne ir Antverpene, šis veikalas tapo pirmąja sisteminga magijos … [Skaityti toliau…]

Etiopijos Biblijos kanonas (Mäṣḥafä Qeddusān)

Etiopija, viena seniausių krikščioniškų valstybių pasaulyje, savo dvasinėje širdyje saugo unikalų lobį – Biblijos kanoną, vadinamą Mäṣḥafä Qeddusān (መጽሐፍ ቅዱስ, „Šventieji Raštai“), tarptautiniuose šaltiniuose žinomą kaip Ethiopian Biblical Canon, Ethiopian Orthodox Biblical Canon, Ethiopian Orthodox Tewahedo Canon arba tiesiog Etiopų kanonas. Šis tekstas nėra tiesiog įprastas Šventojo Rašto leidimas; tai didžiausias krikščioniškojo pasaulio kanonas, kurį … [Skaityti toliau…]

Šventoji kongregacija De Propaganda Fide

Šventoji kongregacija De Propaganda Fide, įsteigta 1622 m. popiežiaus Grigaliaus XV bule Inscrutabili Divinae, buvo pagrindinė Romos katalikų bažnyčios institucija, atsakinga už misijų veiklą ir katalikybės plėtrą visame pasaulyje. XVII a. jos išleistos instrukcijos, dažnai slaptos, buvo skirtos misionieriams, dirbantiems nekrikščioniškuose kraštuose, siekiant apeiti vietos valdžias ir efektyviai skleisti tikėjimą. Šios gairės, dabar viešai studijuojamos … [Skaityti toliau…]

Visų erezijų paneigimas

Trečiojo amžiaus Roma buvo tikras religinis katilas, kuriame virė ne tik oficialus krikščionių mokymas, bet ir dešimtys paslaptingų, mistinių ir dažnai radikalių grupių. Šio chaoso sūkuryje stovėjo viena griežčiausių ir intelektualiausių ano meto figūrų – Hipolitas Romietis (apie 170–235 m.). Jo monumentalus veikalas „Visų erezijų paneigimas“ (gr. Κατὰ πασῶν αἱρέσεων ἔλεγχος, lot. Refutatio Omnium Haeresium, … [Skaityti toliau…]

Prieš aštuonias erezijas (Contra Octo Haereses)

Ankstyvosios krikščionybės amžiais kova dėl „teisingo tikėjimo“ vyko ne laboratorijose, o raštinėse ir prie sakyklų. Traktatas „Prieš aštuonias erezijas“ – graikiškai Κατὰ ὀκτὼ αἱρέσεων, lotyniškai Contra Octo Haereses, taip pat vadinamas De Octo Haeresibus – tai paslaptingas, tik fragmentais mus pasiekęs dokumentas, priskiriamas Ireniejui Lioniečiui (II a. pab.). Nors Ireniejus geriausiai žinomas dėl savo milžiniško … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: šventaja dvasia?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Šventoji Dvasia krikščioniškoje teologijoje yra trečiasis Švenčiausiosios Trejybės asmuo, lygiavertis Dievui Tėvui ir Dievui Sūnui. Ji suvokiama kaip gyvybės teikėja, kuri nuolat veikia pasaulyje ir kiekvieno tikinčiojo širdyje. Biblijoje Šventoji Dvasia dažnai vaizduojama kaip balandis, ugnies liežuviai arba gaivinantis vėjas, simbolizuojantis dieviškąją galią bei apsivalymą. Būtent per šią Dvasią tikintieji gauna išminties, drąsos ir vidinės ramybės dovanas, kurios padeda suprasti Dievo valią. Bažnyčios mokyme pabrėžiama, kad Šventoji Dvasia įkvepia pranašus ir vadovauja bendruomenei per visą istoriją. Ji yra tarsi nematomas ryšys, jungiantis žmones su Kūrėju ir skatinantis daryti gerus darbus. Šis paslaptingas dieviškumo aspektas kviečia kiekvieną žmogų atvirai priimti dvasinį atsinaujinimą bei ieškoti tiesos. Tikėjimas Šventąja Dvasia suteikia viltį, kad niekas nėra paliktas vienas savo gyvenimo kelyje, nes dieviškoji pagalba visada yra šalia.