Lietuvos istorija yra neatsiejama nuo jos dvasinio stuburo, kuris per tūkstantmečius transformavosi iš gilaus, archajiško ryšio su gamta į sudėtingą krikščioniškosios tapatybės audinį. Norint suprasti, kuo tikėjo tie, kurie čia gyveno dar prieš pasirodant pirmiesiems rašytiniams metraščiams, turime žvelgti į tylą, kurią paliko piliakalniai, alkakalniai ir kapinynai. Tai laikas, kai religija nebuvo institucija, o pati … [Skaityti toliau…]
Stačiatikybės sinodikas (Συνοδικόν της Ορθοδοξίας – Synodikon tēs Orthodoxias, Synodikon of Orthodoxy) nėra tiesiog istorinis dokumentas – tai gyvas Liturgijos tekstas, skaitomas per pirmąjį Didžiojo pasninko sekmadienį, vadinamąjį Stačiatikybės sekmadienį. Šis dokumentas apibendrina Bažnyčios kovą už dogmų grynumą, jos pergalę prieš erezijas ir nubrėžia aiškias ribas tarp autentiškos dvasinės patirties ir filosofinių spekuliacijų. Žodis „sinodikas“ … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Benedikto XVI 2007 m. vasario 22 d. paskelbtas posinodinis apaštališkasis paraginimas Sacramentum Caritatis yra dokumentas, skirtas Eucharistijos slėpiniui, jo svarbai Bažnyčios gyvenime ir kiekvieno tikinčiojo dvasiniame gyvenime. Dokumentas yra atsakas į 2005 m. vykusį Vyskupų sinodą, kurio tema buvo „Eucharistija kaip Bažnyčios gyvenimo ir misijos šaltinis ir viršūnė“. Šis paraginimas gilina supratimą apie Eucharistiją … [Skaityti toliau…]
Šventojo Rašto skaitymas yra ne tik informacijos paieška ar intelektualinis užsiėmimas, bet pirmiausia – dvasinis procesas, kuriame tikintysis susitinka su Dievu. Skaitymas turėtų vykti Dvasioje, kuri ir įkvėpė Šventąjį Raštą. Tik per Šventąją Dvasią žmogus gali suprasti Rašto žodžius ne tik intelektu, bet ir širdimi, kad jie taptų jo gyvenimo dalimi. Todėl prieš pradedant skaityti … [Skaityti toliau…]
Studiono vienuolyno vienuolio Niceto Pektorato XI a. viduryje parašytas poleminis veikalas Libellus contra Latinos („Knygelė prieš lotynus“), skirtas romėnams, yra vienas ryškiausių teologinių dokumentų, atspindinčių Rytų ir Vakarų krikščionybės takoskyrą Didžiosios schizmos išvakarėse. Šiame tekste, kurį išsaugojo J. P. Migne „Patrologia Latina“ rinkinys, autorius sujungia griežtą teologinę kritiką su nuolankumo retorika, bandydamas įrodyti, kad Vakarų … [Skaityti toliau…]
XI amžiaus viduryje krikščioniškasis pasaulis atsidūrė ties gilaus teologinio ir politinio lūžio slenksčiu. Nors istorinėje atmintyje 1054-ieji dažniausiai siejami su ekskomunikos bulėmis, tikroji intelektualinė kova vyko rašalu ant pergamento. Vienas svarbiausių šio laikotarpio dokumentų yra kardinolo Humberto iš Silva Kandidos (Humbertus Silvae-Candidae) poleminis veikalas „Adversus Graecorum calumnias“ (liet. Prieš graikų kaltinimus), parašytas dar prieš oficialų … [Skaityti toliau…]
Azyma – tai ne tiesiog paprastas kepinys, o vienas galingiausių ir seniausių krikščionybės simbolių, kurio sudėtyje tėra du ingredientai: miltai ir vanduo. Ši nerauginta duona (gr. ázymos – be mielių) Vakarų krikščionybės tradicijoje tapo pagrindiniu Eucharistijos elementu, nešančiu savyje tūkstantmetę istoriją, prasidedančią dar gerokai prieš krikščionybės atsiradimą. Nors iš šalies tai atrodo kaip paprastas paplotėlis, … [Skaityti toliau…]
Antroposofija, Rudolfo Štainerio sukurta dvasinio mokslo kryptis, siūlo gilų ir daugialypį žmogaus būtybės supratimą, kuris apima ne tik fizinį, bet ir sielos bei dvasios aspektus. Vienas iš šios filosofijos elementų yra dvylikos dorybių koncepcija, siejama su zodiako ženklais ir metinėmis ciklais. Šios dorybės, kaip ir kitos antroposofinės idėjos, tokios kaip dvylika nuotaikų (Zodiako meditacijos) ar … [Skaityti toliau…]
Jėzaus Kristaus pastarųjų dienų Šventųjų bažnyčia, kartais dar vadinama mormonų bažnyčia, yra religinė bendruomenė, kuri save laiko Jėzaus Kristaus bažnyčios atkūrimu žemėje. Jos doktrinos ir praktikos pagrįstos Biblija, Mormono knyga bei kitais šventais tekstais, kuriuos jos nariai laiko dieviškai įkvėptais. Bažnyčia siekia ugdyti tikinčiuosius per tikėjimą, tarnystę ir šventąjį gyvenimą. Bažnyčios pradžia siejama su Džozefu … [Skaityti toliau…]
„Syllabus Errorum“ yra dokumentas, išleistas popiežiaus Pijaus IX 1864 metais, apibendrinantis klaidingas idėjas ir doktrinas, kurios buvo laikomos nesuderinamomis su katalikų tikėjimu. Šis dokumentas buvo paskelbtas kartu su enciklika „Quanta Cura“, siekiant paaiškinti Bažnyčios poziciją dėl įvairių modernizmo apraiškų ir pasaulietinių filosofijų, kurios kėlė iššūkius tradiciniam religiniam mokymui ir autoritetui. Dokumentas buvo sudarytas kaip tam … [Skaityti toliau…]
Antiochijos vyskupas Teofilis, gyvenęs II amžiaus antroje pusėje, krikščionybės istorijoje užima ypatingą vietą kaip mąstytojas, pirmasis pabandęs dvasinę patirtį paversti griežta filosofine sistema. Jo pagrindinis darbas „Teofilas Autolikui“ (graikiškai Πρὸς Αὐτόλυκον, lotyniškai Ad Autolycum, angliškai To Autolycus) yra religinis pamokslas ir intelektualinė dvikova, kurioje susiremia senovės graikų mitologija ir kylanti krikščioniškoji mintis. Nematomas Dievas ir … [Skaityti toliau…]
Jei ankstyvoji krikščionybė būtų turėjusi savo „intelektualų bokso ringą“, tai Origeno veikalas „Prieš Celsą“ (Contra Celsum) būtų buvęs pagrindinis sunkiasvorių mačas. Tai vienas reikšmingiausių apologetikos kūrinių visoje krikščionybės istorijoje, kuriame susiduria du peilio aštrumo protai: pagonis filosofas Celsas ir krikščionių genijus Origenas. Apie 177–180 m. e. m. graikų filosofas Celsas parašė veikalą „Tikrasis žodis“ (Logos … [Skaityti toliau…]