Šis puslapis skirtas nuosekliam visų Katalikų Bažnyčios popiežių pristatymui – nuo apaštalo šventojo Petro, kuris, pasak tradicijos, buvo pirmasis Romos vyskupas, iki šių laikų. Per beveik du tūkstantmečius keitėsi imperijos, kalbos, civilizacijos formos, bet popiežiaus tarnystė liko kaip nenutrūkstama grandinė – kartais spindinti šventumu ir didybe, kartais klupinėjanti tarp žemiškų ambicijų, bet visada veikianti istorijos … [Skaityti toliau…]
Šėtonas: ankstyvosios krikščionybės tradicija (Satan: The Early Christian Tradition) yra 1981 m. išleista Jeffrey Burton Russell monografija, skirta sistemingai analizuoti, kaip ankstyvoji Bažnyčia suprato Šėtono figūrą ir blogio prigimtį. Knyga priklauso platesniam autoriaus tyrimų ciklui apie blogio istoriją, tačiau šis tomas išsiskiria tuo, kad nuosekliai apima laikotarpį nuo I iki V amžiaus, kai formavosi pagrindinės … [Skaityti toliau…]
Hipolitas Romietis yra vienas reikšmingiausių III amžiaus krikščionių teologų, rašiusių Romoje ir palikusių didelį, nors fragmentiškai išlikusį, literatūrinį palikimą. Jis buvo presbiteris, polemistas ir egzegetas, aktyviai kovojęs su įvairiomis savo laikų erezijomis ir siekęs aiškiai apibrėžti Bažnyčios mokymą apie Dievo prigimtį, Kristaus dievystę ir Šventojo Rašto autoritetą. Dalis jo veikalų išliko tik ištraukų pavidalu, cituojamų … [Skaityti toliau…]
„Traktatas apie Kristų ir Antikristą“ (Treatise on Christ and Antichrist) yra Hipolito Romiečio veikalas, parašytas III amžiaus pradžioje ir skirtas broliui Teofilui. Šiame tekste Hipolitas siekia sistemingai išdėstyti biblinę eschatologiją, remdamasis vien tik Šventuoju Raštu ir vengdamas spekuliatyvių interpretacijų. Traktatas parašytas kaip mokomasis laiškas, kuriame autorius ragina saugoti perduotą mokymą ir neatskleisti jo tiems, kurie … [Skaityti toliau…]
„Gajaus fragmentai“ (Fragments of Caius) – tai vieninteliai išlikę Romos presbiterio Gajaus (Caius), gyvenusio apie II–III a. sandūrą, tekstai. Jie neišliko savarankiškuose rankraščiuose, bet yra išsaugoti Euzebijaus „Bažnyčios istorijoje“, kuri cituoja Gajų kaip vieną iš ankstyvųjų krikščionių polemistų. Gajus buvo žinomas dėl savo kovos su montanistais, cerintiečiais ir artemonitais, taip pat dėl to, kad pirmasis … [Skaityti toliau…]
„Sakramentai“ (The Sacraments) yra trumpas, bet teologiškai tankus anglikonų kunigo T.W. Šepardo (T. W. Shepherd) traktatas, parengtas kaip mokymo kursas ir vėliau peržiūrėtas bei išplėstas. Šiame veikale autorius siekia parodyti, kad sakramentinė tikrovė nėra apribota tik bažnytinėmis apeigomis, bet yra įrašyta pačioje kūrinijos struktūroje. Remdamasis tiek Šventuoju Raštu, tiek klasikinės teologijos tradicija, Shepherdas teigia, kad … [Skaityti toliau…]
„Žėrintis akmuo“ (The Sparkling Stone; taip pat verčiama kaip „Kibirkščiuojantis akmuo“ ar „Žaižaruojantis akmuo“) yra vienas iš brandžiausių Jono Ruysbroecko mistinių traktatų, skirtas pažengusiems dvasinio gyvenimo skaitytojams. Šiame veikale autorius siekia parodyti, kaip žmogus pereina iš moralinio gerumo į vidinį, kontempliatyvų gyvenimą, o iš jo – į aukščiausią Dievo regėjimo būseną. Ruysbroeckas čia kalba tiesiai … [Skaityti toliau…]
„Aukščiausiosios tiesos knyga“ (The Book of Supreme Truth) yra vienas brandžiausių ir teologiškai sudėtingiausių Jono Ruysbroecko mistinių traktatų, parašytas jo vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu. Šiame veikale autorius siekia glaustai ir aiškiai išdėstyti aukščiausias savo mokymo tiesas, kurias anksčiau buvo išskleidęs didesniuose darbuose. Tekstas skirtas ne pradedantiesiems, bet tiems, kurie jau yra įžengę į kontempliatyvų gyvenimą ir … [Skaityti toliau…]
„Dvasinės santuokos puošmena“ ar „Dvasinės santuokos papuošimas“ (The Adornment of the Spiritual Marriage) yra brandžiausias ir įtakingiausias Jono Ruysbroecko veikalas, parašytas XIV amžiuje ir laikomas vienu iš svarbiausių visos krikščioniškos mistikos tekstų. Šiame traktate Ruysbroeckas sistemingai aprašo žmogaus dvasinio gyvenimo kelią, vedantį nuo aktyvios dorybių praktikos iki giliausios kontempliacijos ir mistinės vienybės su Dievu. Tekstas … [Skaityti toliau…]
„Ireniejaus prarastųjų raštų fragmentai“ (Fragments from the Lost Writings of Irenaeus) yra itin vertingas ankstyvosios krikščionybės palikimas, išlikęs tik nuotrupomis kitų autorių veikaluose. Šie fragmentai priskiriami Liono vyskupui Ireniejui, vienam svarbiausių II a. Bažnyčios teologų ir kovotojų prieš erezijas. Nors didžioji jo kūrybos dalis išliko per veikalą „Adversus Haereses“, šie atskiri fragmentai leidžia pažvelgti į … [Skaityti toliau…]
„Ignoto laiškas efeziečiams“ (The Epistle of Ignatius to the Ephesians) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, priskiriamų Antiochijos vyskupui Ignotui, kankiniui ir apaštalinių tėvų tradicijos atstovui. Laiškas parašytas kelionės į Romą metu, kai Ignotas buvo gabenamas mirčiai. Tai suteikia tekstui ypatingą toną: jis rašo kaip žmogus, kuris jaučiasi stovintis ant mirties slenksčio ir todėl kalba … [Skaityti toliau…]
„Ignoto laiškas Herui, Antiochijos diakonui“ (The Epistle of Ignatius to Hero, a Deacon of Antioch) yra ankstyvosios krikščionybės tekstas, priskiriamas Antiochijos vyskupui Ignotui, vienam iš vadinamųjų apaštalinių tėvų. Laiškas datuojamas II amžiaus pradžia ir rodo laikotarpį, kai Bažnyčia dar tik formavo savo struktūrą, discipliną ir teologinius akcentus. Nors kūrinio autentiškumas nėra visiškai užtikrintas, jis išlieka … [Skaityti toliau…]