Ravenos bažnyčios popiežių knyga (Liber Pontificalis Ecclesiae Ravennatis) yra vienas unikaliausių devintojo amžiaus vidurio istoriografijos paminklų, kurį parašė dvasininkas Andreas Agnelas. Šis kūrinys buvo sumanytas kaip tiesioginis atsakas į Romoje sudarytą popiežių katalogą, siekiant apginti Ravenos arkivyskupijos garbę ir istorinę svarbą. Autorius šiame tekste aprašo visus Ravenos vyskupus nuo pat apaštališkųjų laikų iki savo paties … [Skaityti toliau…]
Voltero Filosofijos žodynas (pranc. Dictionnaire philosophique, angl. Philosophical Dictionary) yra vienas iš ryškiausių Apšvietos epochos kūrinių, parašytas kaip alfabetinis straipsnių rinkinys, kuriame autorius nagrinėja religiją, moralę, istoriją ir žmogaus protą. Tai nėra sisteminis traktatas, o laisvos formos žodynas, leidžiantis Volterui kalbėti tiesiai, aštriai ir be jokių atsarginių formuluočių. Knyga pasirodė 1764 metais ir iškart sukėlė … [Skaityti toliau…]
De servo arbitrio (Apie valios nelaisvę) yra vienas svarbiausių Martyno Liuterio teologinių traktatų, parašytas 1525 m. kaip atsakas į Erazmo Roterdamiečio veikalą De libero arbitrio. Šis tekstas laikomas kertiniu Reformacijos dokumentu, nes jame Liuteris formuluoja savo radikaliausią žmogaus prigimties, valios ir Dievo visagalybės sampratą. Erazmas gynė žmogaus gebėjimą rinktis gėrį ar blogį, o Liuteris teigė, … [Skaityti toliau…]
Dialogas (lot. Dialogus) yra vienas reikšmingiausių XIV amžiaus politinės teologijos tekstų, parašytas Vilhelmo Ockhamo apie 1334–1340 metus. Šis kūrinys atsirado intensyvių konfliktų tarp popiežiaus Jono XXII ir pranciškonų ordino kontekste, kai buvo ginčijamasi dėl neturto doktrinos, popiežiaus valdžios ribų ir tikinčiųjų pareigos paklusti ar nepaklusti pontifikui. Ockhamas, pats būdamas pranciškonas ir teologas, parašė šį veikalą … [Skaityti toliau…]
Raupsuotųjų paminėjimai Šventajame Rašte leidžia giliau suprasti žmonių bendruomenės požiūrį į ligą ir atskirtį. Senajame Testamente aptinkami nurodymai, kaip elgtis su sergančiaisiais raupsais. „Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui“ (Kun 13:1) – taip prasideda mokymas apie raupsų atpažinimą ir atitinkamas priemones, padedančias saugoti visų gerovę. Tais laikais, jei žmogus turėdavo odos pažeidimų, jis būdavo apžiūrimas kunigo. … [Skaityti toliau…]
Taikos gynėjas (lot. Defensor pacis) yra XIV amžiaus politinės minties tekstas, parašytas 1324 metais Marsiliaus Paduviečio. Šis traktatas atsirado intensyvaus konflikto tarp popiežiaus Jono XXII ir Šventosios Romos imperatoriaus Liudviko IV laikotarpiu, kai buvo ginčijamasi dėl to, kas turi aukščiausią valdžią krikščioniškame pasaulyje. Marsilius, pats būdamas gydytojas, filosofas ir politinis mąstytojas, siekė parodyti, kad politinė … [Skaityti toliau…]
Sakoma, kad žmogaus kūnas gali praeiti, tačiau vidinė esybė pasiekia amžinąjį prieglobstį. Per visą religijų istoriją tikėta, jog gyva būtybė nėra vien iš materijos sudarytas mechanizmas. Neapčiuopiama asmenybės dalis, vadinama siela, neretai pristatoma kaip amžinos prigimties, nes jos neapriboja joks fizinis aspektas. Nors šią tiesą kai kas kvestionuoja, daug tikinčiųjų laiko ją kertiniu dvasinio gyvenimo … [Skaityti toliau…]
Vyskupo Pisentijaus gyvenimas (The Life of Bishop Pisentius) koptų hagiografinis kūrinys, išlikęs Britų muziejaus rankraštyje (Oriental 7020), yra autentiškas liudijimas apie VII a. Egipto krikščionybės dvasinį pasaulį. Jį parašė artimiausias šventojo mokinys Jonas Vyresnysis (John the Elder / Apa Iohannes), remdamasis tiesiogine patirtimi. Tekstas buvo skirtas liturginiam skaitymui Epepo (Epip) mėnesio tryliktąją dieną, minint šventojo … [Skaityti toliau…]
Šventojo Jono slėpiniai (Šventojo Jono, vadinamo skaisčiuoju, slėpiniai, The Mysteries of Saint John the Apostle and Holy Virgin) yra vienas iš įdomiausių ir rečiausių Rytų krikščionių apokrifinių tekstų, priklausantis apreiškimo–vizijų literatūrai. Šis kūrinys, išlikęs Britų muziejaus rankraštyje Oriental 7026, pateikia pasakojimą apie tai, kaip apaštalas Jonas, Kristaus prisikėlimo liudytojas ir „mylimasis mokinys“, buvo pakylėtas į … [Skaityti toliau…]
Šventojo evangelisto ir apaštalo Jono užmigimas (Dormitio Ioannis) – pasakojimas priklauso plačiai Rytų krikščionių tradicijai, kuri nuo ankstyvųjų amžių siekė išsaugoti ne tik apaštalų mokymą, bet ir jų paskutiniųjų dienų liudijimus. Šis tekstas, išlikęs Britų muziejaus rankraštyje Oriental 6782, pateikia vieną iš seniausių ir brandžiausių Jono „užmigimo“ (t. y. taikios mirties Viešpatyje) versijų. Jis nėra … [Skaityti toliau…]
Jėzaus Kristaus prisikėlimo knyga pagal Baltramiejų (Biblos anastaseōs Iēsou Christou kata Bartholomaion, The Book of the Resurrection of Jesus Christ, by Bartholomew the Apostle) yra koptiškas ankstyvosios krikščionybės tekstas, išlikęs tik vienoje kalboje ir žinomas iš Britų muziejaus rankraščio Oriental 6804. Tai nėra evangelija ar pasakojimas apie Jėzaus gyvenimą. Tai vizijų ir teologinių scenų rinkinys, … [Skaityti toliau…]
C. S. Lewiso knyga „Kančios problema“ arba „Skausmo problema“ (The Problem of Pain) yra vienas svarbiausių Antrojo pasaulinio karo pradžioje parašytų krikščioniškosios apologetikos veikalų. Knyga pirmą kartą išleista 1940 m. Londone, kai Didžioji Britanija patyrė nuolatinius bombardavimus, o visuomenė susidūrė su masine netektimi ir egzistenciniu nerimu. Lewis, tuo metu dėstęs Oksforde, siekė atsakyti į klausimą, … [Skaityti toliau…]