Martyno Liuterio traktatas „Vom Schem Hamphoras“ (lietuviškai: Apie Šem Hamforą; pilnas pavadinimas: Vom Schem Hamphoras und vom Geschlecht Christi – liet. Apie Šem Hamforą ir Kristaus kilmę) yra vienas vėlyvųjų ir labiausiai kontroversiškų reformatoriaus kūrinių. Šis darbas pasirodė 1543 metais Vitenberge, praėjus vos keliems mėnesiams po kito pagarsėjusio traktato „Apie žydus ir jų melus“ (Von … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino veikalo „Apie tikėjimą ir simbolį“ (De fide et symbolo) vertimas. Tai yra Augustino kalba, pasakyta Hipono sinode 393 m., kurioje jis išaiškina Tikėjimo simbolio (kredos) turinį, gindamas jį nuo įvairių erezijų, ypač manicheizmo ir arijonizmo. Šv. Augustino veikalas „Apie tikėjimą ir simbolį“ (De fide et symbolo) buvo parašytas 393 m. kaip kalba, pasakyta … [Skaityti toliau…]
Barnabo evangelija (it. Il Vangelo di Barnaba, lot. Evangelium Barnabae, angl. Gospel of Barnabas, Evangelija pagal Barnabą) yra vienas mįslingiausių ir labiausiai diskutuojamų vėlyvųjų viduramžių tekstų, priskiriamų apokrifinės literatūros žanrui. Nors kūrinio autorius teigia esąs apaštalas Barnabas, lydėjęs šventąjį Paulių jo kelionėse, mokslinė analizė vieningai rodo, kad tai yra pseudoevangelinis veikalas, parašytas tarp XIV ir … [Skaityti toliau…]
Gamalielio evangelija (taip pat vadinama Evangelija pagal Gamalielį, lot. Evangelium Gamalielis, retesniu pavadinimu Planctus Virginis et Martyrium Pilati – „Mergelės rauda ir Piloto kankinystė“; etiopiškoje tradicijoje išlikusi kaip Dersāna Sēllāsē; angl. Gospel of Gamaliel arba The Lament of the Virgin and the Martyrdom of Pilate) yra unikalus senovinis tekstas, geriausiai išlikęs krikščioniškoje Etiopijos tradicijoje. Nors … [Skaityti toliau…]
Kai Marija susižadėjo su Juozapu, ji buvo paprasta Nazareto mergina. Evangelija pagal Luką pasakoja, kad angelas Gabrielius jai apsireiškė ir tarė:„Sveika, malonės pilnoji! Viešpats su tavimi!“ (Luko 1,28) Marija nustebo ir klausė, kaip galėtų susilaukti vaiko, jei dar nebuvo su vyru:„Kaip tai įvyks, jei aš nepažįstu vyro?“ (Luko 1,34) Angelas atsakė:„Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, … [Skaityti toliau…]
Žodis „konsensusas“ kilęs iš lotyniško consensus – „sutarimas“, „bendras pritarimas“, „vieninga nuomonė“. Lotynų kalboje šis terminas buvo vartojamas tiek politiniuose, tiek filosofiniuose tekstuose, žymint ne priverstinį, o laisvai pasiektą bendrą sprendimą. Romos politinėje kultūroje consensus reiškė visuomenės sluoksnių pritarimą valdžiai, o filosofijoje – harmoningą proto ir valios sutarimą. Iš lotynų kalbos žodis pateko į daugelį … [Skaityti toliau…]
Nors Biblijos kanonas apie Jėzaus gimimą ir pirmuosius Jo gyvenimo metus pateikia tik lakoniškus faktus, Rytų krikščionių tradicija šias spragas užpildė itin vaizdingais pasakojimais. Vienas išsamiausių tokių šaltinių – Armėnų kūdikystės evangelija (taip pat žinoma kaip Evangelija pagal armėnus, Armėniškoji kūdikystės evangelija, Armėniškoji Jėzaus vaikystės evangelija; angl. Armenian Infancy Gospel). Manoma, kad šis tekstas galutinę … [Skaityti toliau…]
Ankstyvosiose krikščionių bendruomenėse egzistavo didžiulis smalsumas dėl to, ką veikė Jėzus nuo gimimo iki savo viešosios veiklos pradžios. Kadangi kanoninės evangelijos apie šį laikotarpį beveik tyli, atsirado tekstų, užpildančių šias spragas. Vienas žymiausių tokių kūrinių – Kūdikystės evangelija pagal Tomą (taip pat žinoma kaip Tomo kūdikystės evangelija; originalus graikiškas pavadinimas – Εὐαγγέλιον τοῦ Θωμᾶ τοῦ … [Skaityti toliau…]
Vatikano apaštališkojoje bibliotekoje saugomas rankraštis, kataloge žymimas kaip Barberini graecus 336 (liet. Barberinio graikiškasis kodeksas 336; lot. Codex Barberinianus Graecus 336; angl. Barberini Greek Manuscript 336; gr. Βαρβερινὸς Κώδιξ 336), yra vienas unikaliausių Rytų krikščionybės liturginių paminklų. Tai seniausias pasaulyje išlikęs bizantiškasis euchologijus (liet. maldynas, apeigynas; lot. Euchologium; angl. Euchologion), datuojamas VIII a. pabaiga (apie … [Skaityti toliau…]
Mitraikos liturgija (angl. Mithras Liturgy, mokslinėje literatūroje žymima kaip PGM IV.475–834, lietuviškai taip pat vadinama Mitros liturgija arba mitraikiškas pakilimo ritualas) yra vienas sudėtingiausių tekstų iš Graikų maginių papirų rinkinio (Papyri Graecae Magicae). Kūrinys išlikęs vadinamajame Paryžiaus maginiame kodekse ir datuojamas maždaug 100–200 m. po Kr. Jame susipina helenistinė teurgija, egiptietiška magija ir graikų kosmologija, … [Skaityti toliau…]
Hebrajų evangelija (taip pat: Evangelija pagal hebrajus; Evangelija hebrajams; lot. Evangelium secundum Hebraeos, Evangelium Hebraeorum; gr. τὸ καθ’ Ἑβραίους εὐαγγέλιον; angl. Gospel of the Hebrews, Gospel according to the Hebrews) yra viena iš seniausių ankstyvosios krikščionybės evangelijų, naudota žydų krikščionių bendruomenėse, ypač tarp tų, kurie buvo vadinami nazariečiais. Šis raštas mokslo pasaulyje vertinamas kaip savarankiška, … [Skaityti toliau…]
Hermio ganytojas (gr. Ποιμήν τοῦ Ἑρμᾶ, lot. Pastor Hermae, angl. Shepherd of Hermas) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės kūrinių, priklausantis Apaštališkųjų tėvų raštų grupei. Sukurtas Romoje, jis datuojamas maždaug 80–100 m. po Kr. (nors galutinė redakcija galėjo užtrukti iki II a. vidurio). Šis tekstas savo autoritetu tuo metu prilygo Naujojo Testamento knygoms ir daugelio Bažnyčios … [Skaityti toliau…]