Koptų Elijo apokalipsė (Coptic Apocalypse of Elijah) yra ankstyvosios krikščioniškosios literatūros tekstas, išlikęs koptų kalba ir priskiriamas apokaliptinių raštų tradicijai. Šis veikalas nėra tiesioginė Senojo Testamento Elijo knygos tąsa, bet savarankiškas kūrinys, kuriame pranašo Elijo vardas naudojamas kaip autoriteto ženklas. Tekstas rodo ankstyvųjų krikščionių pasaulėžiūrą, jų lūkesčius dėl paskutiniųjų laikų ir kovos tarp gėrio bei … [Skaityti toliau…]
Jeu knygos, angl. Books of Jeu, sudarytos iš dviejų tekstų – The First Book of Jeu (Pirmoji Jeu knyga) ir The Second Book of Jeu (Antroji Jeu knyga). Abu kūriniai išliko tik viename rankraštyje, vadinamame Bruce Codex, ir priklauso gnostinei literatūrai, susiformavusiai III–IV a. Egipte. Tai vieninteliai žinomi šių tekstų šaltiniai, todėl jų pavadinimai yra … [Skaityti toliau…]
Kerygmata Petrou, lietuviškai vadinami Petro pamokslais, yra ankstyvosios krikščionybės tekstų grupė, susijusi su Petro autoritetu ir mokymu. Šie raštai išliko fragmentiškai, tačiau jų idėjos žinomos iš vėlesnių šaltinių, ypač iš Pseudo-Klementinių kūrinių tradicijos. Tekstai siejami su II–III a. krikščionių bendruomenėmis, kurios domėjosi apaštalų mokymu ir ieškojo aiškios teologinės krypties tuo metu, kai krikščioniškos doktrinos dar … [Skaityti toliau…]
„Izaijo pakylėjimas“ (Ascension of Isaiah, graik. Ἀνάβασις Ἠσαΐου, lot. Ascensio Isaiae; kartais pasitaiko ir kaip Izaijo pakilimas) – vienas įdomiausių ankstyvosios krikščionybės apokrifų, jungiantis pranašo Izaijo kankinystės pasakojimą su mistine vizija apie Mesijo nužengimą ir pakilimą į dangų. Šis kūrinys išliko keliomis kalbomis, tačiau pilniausia versija išsaugota etiopiškai. Tekstas greičiausiai susiformavo II–III amžiuje, sujungus dvi … [Skaityti toliau…]
Filostrato veikalas Βίοι Σοφιστῶν (Bíoi Sophistôn, lot. Vitae Sophistarum, lietuviškai „Sofistų gyvenimai“) yra vienas svarbiausių šaltinių apie Antrojo sofistinio sąjūdžio epochą, kai retorika, viešas kalbėjimas ir iškalbos menas tapo prestižine kultūrine jėga visoje Romos imperijoje. Šis kūrinys nėra sausas vardų sąrašas ar akademinė enciklopedija — tai gyva, literatūriška, kartais net teatrališka portretų galerija, kurioje Filostratas … [Skaityti toliau…]
Justino Kankinio veikalas „Dialogas su Tryfonu“ (Dialogue with Trypho, lot. Dialogus cum Tryphone) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, parašytas II amžiuje, kai krikščionybė dar tik formavosi ir ieškojo savo vietos tarp judaizmo ir helenistinės filosofijos. Tai nėra paprastas traktatas ar pamokslas, bet gyvas, literatūriškai išplėtotas pokalbis tarp krikščionio filosofo ir žydo, kuriame atsiskleidžia tikri … [Skaityti toliau…]
„Apokritikas“ (Apocriticus, pilnai Apokritikos pros Hellēnas – „Atsakymas pagonims“) yra vienas įdomiausių ir rečiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, išlikęs iš IV–V a. sandūros. Jo autorius – Makarios Magnesas, krikščionių rašytojas ir apologetas, apie kurį žinome nedaug, tačiau jo kūrinys tapo unikaliu liudijimu apie intelektines kovas tarp krikščionių ir helenistinių filosofų. Tai nėra sausas teologinis traktatas, bet … [Skaityti toliau…]
„Valentiniečių aiškinimas“ (angl. Valentinian Exposition, NHC XI,2; liet. alternatyva: „Valentiniškasis išdėstymas“) yra anoniminis traktatas, perteikiantis Valentino mokyklos mokymą apie dieviškąją tikrovę, pasaulio kilmę, Kristaus misiją ir žmogaus išgelbėjimą. Tekstas jungia mitologiją, teologiją ir moralinį mokymą, todėl laikomas vienu iš geriausių šaltinių, atskleidžiančių valentiniečių teologinę sistemą. Valentiniečiai – tai Valentino mokyklos gnostikai, tikėję sudėtinga dvasine kosmologija, … [Skaityti toliau…]
„Silvano mokymai“ (angl. Teachings of Silvanus, NHC VII,4) yra Nag Hamadžio bibliotekos VII kodekso ketvirtasis tekstas. Tai krikščioniškas išminties rašinys, pateikiamas kaip tėviškas mokytojo kreipimasis į mokinį. Tekste raginama ugdyti protą, saugoti sielą nuo aistrų ir siekti dorybės, nes tik išmintis leidžia žmogui atpažinti tiesą ir gyventi pagal Dievo valią. Kūrinys artimas biblinei išminties literatūrai, … [Skaityti toliau…]
„Apie pasaulio kilmę“ (On the Origin of the World) yra vienas iš labiausiai mitologinių ir vaizdingų Nag Hammadi bibliotekos tekstų, priklausantis II kodeksui. Tai platus gnostinis pasakojimas, kuriame aiškinama, kaip atsirado chaosas, laikas, dievybės, archontai, materija ir žmogus. Tekstas glaudžiai susijęs su Jono apokrifu ir Archontų hipostaze, tačiau pateikia savitą, literatūriškai turtingą kūrinijos versiją, kupiną … [Skaityti toliau…]
„Archontų hipostazė“ (Hypostasis of the Archons, pažodžiui „Valdovų prigimtis“) yra vienas iš reikšmingiausių Nag Hammadi bibliotekos tekstų, priklausantis II kodeksui (NHC II,4). Tai gnostinis kosmologinis pasakojimas, kuriame aiškinama, kaip atsirado archontai – kosminiai valdovai, atsakingi už materijos pasaulio sukūrimą ir žmogaus sielos įkalinimą. Tekstas glaudžiai susijęs su Jono apokrifu, tačiau pateikia savitą, labiau mitologinę ir … [Skaityti toliau…]
„Trišalis traktatas“ (The Tripartite Tractate) yra vienas iš didžiausių ir teologiškai sudėtingiausių Nag Hammadi bibliotekos tekstų. Jis priklauso Nag Hammadi Codex II (NHC II,5) ir yra vienas pagrindinių šaltinių, atskleidžiančių Valentininės gnostinės teologijos brandą. Šis traktatas parašytas II a. pabaigoje ir laikomas vienu iš svarbiausių gnostinės kosmogonijos, antropologijos ir soteriologijos veikalų. Traktatas vadinamas „trišaliu“ todėl, … [Skaityti toliau…]