Paieškos rezultatai (841) pagal: šventaja dvasia

Enciklika Quadragesimo anno

1931 m. gegužės 15 d. popiežius Pijus XI paskelbė encikliką Quadragesimo anno (lot. „Keturiasdešimtaisiais metais“), skirtą socialinei Bažnyčios doktrinai. Šis dokumentas buvo parengtas pažymint 40 metų jubiliejų nuo Levo XIII enciklikos Rerum novarum (1891), kuri pirmą kartą sistemingai išdėstė katalikų socialinį mokymą. Lietuviškoje literatūroje enciklika vadinama įvairiai: Keturiasdešimtaisiais metais, Socialinės teisės atnaujinimas, arba tiesiog Quadragesimo … [Skaityti toliau…]

Jurgenas Moltmanas

Jürgen Moltmann – vienas įtakingiausių XX amžiaus protestantų teologų, kurio vardas originaliai rašomas Jürgen Moltmann. Gimė 1926 metais balandžio 8 dieną Hamburge, Vokietijoje, o mirė 2024 metų birželio 3 dieną Tiubingene, sulaukęs 98 metų. Jo gyvenimas prasidėjo sekuliarioje šeimoje, bet karo patirtis viską pakeitė: paauglystėje tarnavo vokiečių kariuomenėje, pateko į karo belaisvių stovyklą, kur susidūrė … [Skaityti toliau…]

Šv. Joana Arkietė

Šv. Joana Arkietė, dar vadinama Orleano mergele, yra viena žymiausių viduramžių Prancūzijos istorijos figūrų, simbolizuojanti tikėjimo, drąsos ir patriotiškumo dvasią. Ji gimė apie 1412 metus Domremy kaime, tuometinėje Prancūzijos teritorijoje, ir tapo vienu iš svarbiausių Šimtamečio karo veikėjų, prisidėjusi prie Prancūzijos pergalės prieš Anglijos armiją. Nepaisant savo heroizmo, Joanos gyvenimas baigėsi tragiškai – ji buvo … [Skaityti toliau…]

Simonas Magas

Simonas Magas (Simon Magus) minimas tiek Naujajame Testamente, tiek II–III a. krikščionių rašytojų veikaluose, kur vaizduojamas kaip burtininkas, magijos praktikas ir pirmasis erezijos kūrėjas, bandęs pasisavinti apaštalų galią. Jo vardas tapo simboliu reiškinio, vadinamo simonija – šventų dalykų pirkimo ir pardavimo nuodėmės. Nors istorinių faktų apie jį nedaug, Simonas Magas užima svarbią vietą ankstyvosios Bažnyčios … [Skaityti toliau…]

Šv. Bazilijus Cezarėjietis

Šventasis Bazilijus Cezarėjietis, dar vadinamas Didžiuoju, buvo vienas įtakingiausių Bažnyčios tėvų ir teologų, svarbus tiek Rytų, tiek Vakarų krikščionybės tradicijose. Jis gimė apie 329 metus Cezarėjoje, Kapadokijoje (dabartinėje Turkijoje), kilmingoje ir religingų krikščionių šeimoje. Jo šeima buvo žinoma dėl savo šventumo – jo brolis Grigalius Nysietis ir sesuo Makrina taip pat buvo paskelbti šventaisiais. Bazilijus … [Skaityti toliau…]

Šventųjų minėjimo kalendorius (liturginis)

Liturginis Šventųjų minėjimo kalendorius – tai išsamus metinis vadovas, padedantis susigaudyti, kada Bažnyčia ir tikintieji mini konkrečius šventuosius, palaimintuosius ar svarbius įvykius liturginiame gyvenime. Čia pateikiamos dienos, kai prisimenami šventieji iš viso pasaulio – nuo žinomų katalikiškų figūrų kaip šv. Pranciškus Asyžietis ar šv. Teresė Avilietė iki rečiau minimų, bet dvasiniu svoriu nenusileidžiančių šventųjų iš … [Skaityti toliau…]

Apie tris apgavikus (De tribus impostoribus)

Traktatas „Apie tris apgavikus“ (De tribus impostoribus) – viena paslaptingiausių ir skandalingiausių knygų Vakarų kultūros istorijoje. Šimtmečius tai buvo „knyga vaiduoklis“: apie ją visi kalbėjo, jos bijojo, už ją smerkė ir degino ant laužų, tačiau paties teksto niekas nebuvo matęs. Tai intelektualinis mitas, kuris galiausiai tapo realybe ir sudrebino religinius Europos pamatus. Legenda apie piktžodžiavimo … [Skaityti toliau…]

Konstantino dovana (Constitutum Constantini)

Konstantino dovana, moksliškai įvardijama kaip Constitutum Constantini, o senuosiuose rankraščiuose žinoma kaip Exemplar Constituti Domni Constantini Imperatoris bei Donatio Constantini, yra vienas skandalingiausių dokumentų krikščionybės istorijoje. Šis kūrinys šimtmečiams perbraižė Europos politinį žemėlapį. Tai suklastotas lotyniškas imperinis ediktas, kurio data lotyniškame tekste nurodoma kaip 317 metų kovo 30 diena, Konstantinui ketvirtą kartą esant konsulu kartu … [Skaityti toliau…]

Apie monarchiją (De Monarchia)

Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) traktatas „Apie monarchiją“ (De Monarchia) yra intelektualinis ginklas, parašytas pačiame viduramžių galios kovų įkarštyje. Poetas, kuris „Dieviškoji komedija“ (Divina Commedia) drąsiai skirstė popiežius į pragaro ratus, šiame darbe pateikė sistemingą įrodymą, kodėl Bažnyčia privalo atsisakyti pasaulietinės valdžios. Tai buvo toks pavojingas kūrinys, kad praėjus vos keleriems metams po autoriaus mirties, popiežiaus … [Skaityti toliau…]

Didžiausias visų laikų falsifikatas: Pseudo-Izidoriaus melo biblioteka

IX a. viduryje (apie 847–852 m.) Prancūzijoje pasirodė milžiniškas bažnytinės teisės rinkinys. Jo autorius pasirašė Izidoriaus Merkatoriaus (Isidore Mercator) pseudonimu. Šis paslaptingas raštininkas (ar jų grupė) turėjo ambicingą tikslą: apsaugoti Bažnyčią ir jos vyskupus nuo pasaulietinių valdovų savivalės. Klastotojas ne šiaip išgalvojo tekstus – jis naudojo genialų „mozaikos“ metodą. Jis surinko apie 10 000 autentiškų … [Skaityti toliau…]

Tūkstantmečio paieškos

Normano Cohno (Norman Cohn) veikalas „Tūkstantmečio paieškos“ (The Pursuit of the Millennium) yra viena įtakingiausių studijų apie viduramžių revoliucinį milenarizmą bei mistinį anarchizmą. Autorius nagrinėja XI–XVI amžių laikotarpį Vakarų Europoje, analizuodamas, kaip apokaliptinės pranašystės apie tūkstantmetį Kristaus viešpatavimą tapo galingu įrankiu nuskurdusių bei socialiai išstumtų sluoksnių rankose. Knyga atskleidžia, kad šie radikalūs judėjimai nebuvo vien … [Skaityti toliau…]

Deklaracija apie suklastotą dovaną

Deklaracija apie tariamą ir suklastotą Konstantino dovaną (De falso credita et ementita Constantini Donatione declamatio) yra vienas pamatinių Renesanso epochos tekstų, kurį 1440 metais parašė italų humanistas Lorencas Vala. Šis veikalas tapo pirmąja moksliškai pagrįsta istorine kritika, sugriovusia tūkstantmetį gyvavusį mitą apie imperatoriaus Konstantino Didžiojo popiežiui Silvestrui I suteiktas žemes bei politinę valdžią. Autorius pasitelkė … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: šventaja dvasia?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Šventoji Dvasia krikščioniškoje teologijoje suvokiama kaip trečiasis Švenčiausiosios Trejybės asmuo, lygiavertis Dievui Tėvui ir Dievui Sūnui. Šis dieviškasis asmuo veikia tikinčiųjų gyvenime, suteikdamas jiems dvasinių dovanų, stiprybės bei išminties. Biblijoje Šventoji Dvasia dažnai vaizduojama kaip balandis, ugnies liežuviai arba gaivinantis vėjas, simbolizuojantis permainas ir atgimimą. Ji laikoma pagrindiniu įkvėpėju, kuris padeda žmonėms suprasti šventuosius raštus ir priartėti prie Dievo valios. Per Sekmines (Pentecost) Šventoji Dvasia nužengė ant apaštalų, suteikdama jiems drąsos skelbti Evangeliją visame pasaulyje. Ši dvasinė jėga nuolat veikia bažnyčios bendruomenėje, skatindama vienybę, meilę bei gailestingumą. Tikintieji tiki, kad Šventoji Dvasia gyvena kiekviename žmoguje, kuris atveria savo širdį tikėjimui ir nuoširdžiai ieško tiesos. Tai paslaptingas, tačiau labai realus ryšys tarp kūrėjo ir kūrinijos, kuris keičia žmogaus vidų bei skatina daryti gerus darbus. Šventoji Dvasia yra tarsi nematomas vedlys, lydintis krikščionį visame jo gyvenimo kelyje.