Karo ritinio korpusas (angl. War Scroll, hebrajų k. Milḥamat ha-Benei Or be-Benei Ḥošekh) yra vienas iš svarbiausių Kumrano apokaliptinių dokumentų rinkinių, susiformavusių bendruomenėje, kuri II–I a. pr. Kr. gyveno Judėjos dykumoje ir save suvokė kaip paskutiniųjų laikų Izraelio likutį. Šie tekstai buvo rasti per Negyvosios jūros rankraščių atradimus 1947–1956 m., daugiausia 1-ajame ir 4-ajame Kumrano … [Skaityti toliau…]
Halachiniai tekstai (angl. Halakhic Texts, hebrajų k. halakhot) yra teisinių nuostatų rinkiniai, kuriuose Kumrano bendruomenė aiškino ir taikė Toros įstatymus pagal savo religinę doktriną. Šie dokumentai atskleidžia, kaip bendruomenė suprato kasdienio gyvenimo reglamentavimą, kokius reikalavimus kėlė nariams ir kaip skyrėsi nuo kitų judaizmo srovių Antrosios šventyklos laikotarpiu. Halachiniai traktatai yra vieni iš svarbiausių šaltinių, leidžiančių … [Skaityti toliau…]
Damasko dokumentas (Damascus Document, hebrajų k. Serekh Dammeseq, mokslinėje literatūroje žymimas kaip CD) yra vienas pamatinių tekstų, leidžiančių suprasti senovės judaizmo religinę bei teisinę mintį Antrosios šventyklos laikotarpiu. Šio kūrinio atradimo istorija prasidėjo dar prieš aptinkant garsiuosius Kumrano rankraščius, kai 1896 metais Kembridžo universiteto mokslininkas Solomonas Šechteris Kairo genizoje, Ben Ezros sinagogoje, aptiko du viduramžių … [Skaityti toliau…]
Žemiau pateikiami tekstai priklauso apaštalo Baltramiejaus vardu siejamai Naujojo Testamento apokrifų tradicijai, kuri ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu atliko svarbų vaidmenį formuojant vaizduotėje gyvenantį pasaulį už kanoninių evangelijų ribų. Šie kūriniai nebuvo įtraukti į oficialų Biblijos kanoną, tačiau jų populiarumas rodo, kad pirmųjų amžių bendruomenės ieškojo išsamesnių pasakojimų apie Kristaus prisikėlimą, pomirtinį pasaulį ir dvasinių būtybių kilmę. … [Skaityti toliau…]
Tahāfut al‑Falāsifa (angl. The Incoherence of the Philosophers, liet. Filosofų nenuoseklumas) yra vienas įtakingiausių islamo intelektinės istorijos veikalų, parašytas XI a. mąstytojo Abu Hamido al-Ghazalio. Tai savarankiška knyga, kurioje autorius sistemingai kritikuoja islamo racionalistų – ypač Avicenos ir al-Farabio – metafizines doktrinas. Šis veikalas žymi lūžį tarp filosofijos ir teologijos islamo pasaulyje, atskleisdamas, kaip teologinė … [Skaityti toliau…]
Kitāb al‑Zumurrud (Smaragdo knyga) yra vienas paslaptingiausių ankstyvosios islamo intelektinės istorijos kūrinių. Šis tekstas neišliko, tačiau jo fragmentai žinomi iš vėlesnių musulmonų teologų, kurie citavo jį polemikos tikslais. Dėl šios priežasties Smaragdo knyga tapo savotišku intelektiniu šešėliu: jos turinys rekonstruojamas iš priešiškų šaltinių, o pats kūrinys egzistuoja tik kaip atgarsis. Tarptautinėje literatūroje jis minimas arabų … [Skaityti toliau…]
Manusmṛti (sanskrito k. मनुस्मृति), dar žinomas kaip Mānava-Dharmaśāstra (मानवधर्मशास्त्र), yra vienas pamatinių hinduizmo tekstų, tūkstantmečius formavęs Indijos socialinę bei teisinę sanklodą. Vakarų literatūroje šis veikalas dažniausiai įvardijamas kaip The Laws of Manu (lietuviškai – Manu įstatymai), o akademiniame kontekste dažnai sutinkamos formos Manusmriti, Manusmṛti arba Manusmritis. Tai nėra tiesiog sausas teisinių nuostatų rinkinys – tai … [Skaityti toliau…]
Žmogus – mašina (L’Homme Machine / Man a Machine) yra prancūzų gydytojo ir materialisto Julieno Offray de La Mettrie veikalas, pirmą kartą išleistas 1748 metais Leideno mieste. Tai vienas radikaliausių Apšvietos epochos tekstų, kuriame žmogaus prigimtis aiškinama remiantis griežtu materializmu ir mechanistiniu požiūriu. La Mettrie teigia, kad žmogaus siela nėra atskira substancija, o tik sudėtinga … [Skaityti toliau…]
1525-ieji metai Reformacijos istorijoje pažymėti ne tik valstiečių karais, bet ir esminiu lūžiu Vakarų mąstysenoje. Tuo metu pasirodęs Martyno Liuterio veikalas „Apie pavergtąją valią“ (De servo arbitrio) tapo galutiniu atsisveikinimu su humanizmu ir jo atstovu Erazmu Roterdamiečiu. Tai nėra tiesiog teologinis ginčas; tai radikali studija apie žmogaus prigimtį, kurioje Liuteris atsako į Erazmo traktatą, gynusį … [Skaityti toliau…]
1520 m. lapkritį pasirodęs traktatas „Apie krikščionio laisvę“ yra vienas iš trijų pagrindinių Martyno Liuterio manifestų, parašytų lemtingais Reformacijos lūžio metais. Tai glaustas, tačiau teologiškai talpus kūrinys, kuriame autorius pirmą kartą sistemingai išdėstė naują krikščioniško gyvenimo sampratą, nutoldamas nuo viduramžių scholastikos. Istorinis kontekstas ir pasirodymas Kūrinys pasirodė itin įtemptu metu: popiežius Leonas X jau buvo … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio traktatas Visų M. Liuterio teiginių, pasmerktų popiežiaus Leono X bulėje, gynimas (Assertio omnium articulorum M. Lutheri per bullam Leonis X damnatorum, 1521) yra vienas iš kertinių Reformacijos dokumentų, parašytas kaip tiesioginis atsakas į popiežiaus Leono X bulę Exsurge Domine, kurioje buvo pasmerkti keturiasdešimt vienas Liuterio teiginys. Šis kūrinys žymi momentą, kai Liuteris galutinai … [Skaityti toliau…]
Apie laisvąją valią (lot. De libero arbitrio diatribe sive collatio) yra 1524 metais pasirodęs Erazmo Svarstymas apie laisvąją valią (lot. De libero arbitrio diatribe sive collatio) yra 1524 metais pasirodęs Erazmo Roterdamiečio kūrinys, tapęs viena svarbiausių XVI amžiaus intelektualinių diskursų dalių. Ši diatriba žymi oficialų humanisto atsiribojimą nuo Martino Liuterio ir Reformacijos judėjimo, kurį jis … [Skaityti toliau…]