Visagali Dieve, Tu suteikei savo tarnui Jurgiui drąsos išpažinti mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus vardą prieš pasaulio valdovus ir stiprybės už šį tikėjimą mirti. Suteik ir mums tokio pat tvirtumo, kad mes visuomet būtume pasirengę duoti atsakymą apie mumyse esančią viltį ir džiaugsmingai kentėtume dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris gyvena ir viešpatauja su Tavimi ir … [Skaityti toliau…]
Biblijoje gyvūnai yra simboliai, rodantys dvasines tiesas, žmogaus prigimtį, Dievo savybes ir Jo veikimą. Gyvūnai naudojami palyginimams, pranašystėms ar moraliniams mokymams, pabrėždami Dievo rūpestį visa kūrinija (Ps 104, 24–25). Kai kurie gyvūnai simbolizuoja Dievo tautą ar Jo savybes, pavyzdžiui, avys vaizduoja tikinčiuosius, o liūtas – Dievo teisumą ir galią. Kiti, tokie kaip vilkai ar šakalai, … [Skaityti toliau…]
Šis tekstas – tai apokrifinis Naujojo Testamento raštas, vadinamas „Šventojo apaštalo Tado aktai“ (angl. Acts of the Holy Apostle Thaddæus). Kūrinio autorius yra nežinomas (anoniminis), o jis priskiriamas ankstyvosios krikščionybės apokrifinei literatūrai. Į anglų kalbą šį tekstą išvertė Alexander Walker, jis publikuojamas garsiajame ankstyvosios krikščionybės tekstų rinkinyje „Priešnikėjiniai tėvai“ (Ante-Nicene Fathers, Vol. VIII, Apocrypha of … [Skaityti toliau…]
Pseudo‑Klemento laiškas Jokūbui (lot. Epistola ad Iacobum Fratrem Domini) yra įvadinis ir programinis vadinamųjų Klementinų korpuso tekstas, priskiriamas ne tikrajam Klemensui I, bet anoniminiam vėlyvojo antikinio laikotarpio autoriui. Žodis pseudo vartojamas todėl, kad kūrinys parašytas prisidengiant Klemenso vardu, siekiant suteikti jam apaštalinį autoritetą, nors pats autorius buvo kitas ir gyveno gerokai vėliau. Kūrinys greičiausiai sukurtas … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios teologijoje ir liturgikoje „maldos įstatymas“ (lot. lex orandi) yra kertinis principas, apibrėžiantis tai, kaip Bažnyčia meldžiasi ir garbina Dievą. Jis yra glaudžiai susijęs su „tikėjimo įstatymu“ (lex credendi), kuris nurodo, ką Bažnyčia tiki, ir „gyvenimo įstatymu“ (lex vivendi), apibrėžiančiu, kaip Bažnyčia gyvena. Šių trijų principų tarpusavio ryšys išreiškiamas žymiąja formule: „Lex orandi, lex … [Skaityti toliau…]
„Mūsų Viešpaties testamentas“ (angl. Testament of our Lord, lot. Testamentum Domini) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis veikalas, priskiriamas vadinamajai bažnytinių nurodymų (angl. Church Orders) literatūrai. Šis tekstas, kurį tradicija priskiria pačiam Jėzui Kristui (neva tai Jo žodžiai, pasakyti apaštalams po prisikėlimo), iš tiesų buvo sukurtas vėliau, greičiausiai IV amžiuje. „Testamentas“ reikšmingas tuo, kad jame pateikiama išsami … [Skaityti toliau…]
„Apaštališkieji kanonai“ (Šventųjų apaštalų bažnytiniai kanonai, angl. The Ecclesiastical Canons of the Same Holy Apostles) – tai 85 ankstyvosios krikščionybės bažnytinių taisyklių (kanonų) rinkinys, apibrėžiantis Bažnyčios valdymą, dvasininkų (vyskupų, presbiterių, diakonų) ir pasauliečių discipliną, moralės normas bei liturginę tvarką. Nors tradiciškai šis tekstas buvo priskiriamas patiems Jėzaus apaštalams, o jį neva surinko ir užrašė Klemensas … [Skaityti toliau…]
„Jėzaus sekmadienio laiškas“ (arba tiesiog „Dangiškasis laiškas“) (angl. Jesus’ Sunday Letter / Letter from Heaven, gr. Επιστολή του Κυρίου ημών Ιησού Χριστού) yra vienas įdomiausių ir labiausiai paplitusių krikščioniškosios apokrifinės literatūros fenomenų. Tai pseudepigrafinis tekstas – laiškas, kuris, kaip teigiama, buvo parašytas paties Jėzaus Kristaus (arba Dievo Tėvo) ir stebuklingai nuleistas iš dangaus į žemę. … [Skaityti toliau…]
Šv. Jokūbo dieviškoji liturgija (angl. Divine Liturgy of St James, sen. gr. Ἡ Θεία Λειτουργία τοῦ Ἁγίου Ἰακώβου τοῦ Ἀδελφοθέου) yra vienas seniausių, archajiškiausių ir reikšmingiausių krikščioniškojo pasaulio liturginių tekstų. Ši liturgija, pagal tradiciją priskiriama šventajam Jokūbui Teisiajam – Jėzaus Kristaus broliui ir pirmajam Jeruzalės vyskupui, – yra istorinis Jeruzalės Bažnyčios eucharistinių pamaldų tekstas. Ji … [Skaityti toliau…]
Adajo mokymas (sir. ܡܠܦܢܘܬܐ ܕܐܕܝ, Malpānūṯā d-Addai), kartais sutinkamas pavadinimas Adajo doktrina. Anglų kalboje Doctrine of Addai ar Teaching of Addai. Šis kūrinys priskiriamas apaštalui Adajui (Addai), kuris sirų krikščioniškoje tradicijoje laikomas vienu iš septyniasdešimt mokinių ir misionieriumi, atvykusiu į Edessą. Vis dėlto pats tekstas parašytas daug vėliau. Tyrėjai jį paprastai datuoja IV arba V … [Skaityti toliau…]
„Zorobabelio knyga“ (angl. Sefer Zerubbabel, hebrajų k. ספר זרובבל) – tai viduramžių žydų apokaliptinis pasaulio pabaigos vizijų tekstas, padaręs didelę įtaką tolesnei žydų eschatologinės minties raidai. Kūrinys išliko įvairiose rankraštinėse ir spausdintose redakcijose (pirmą kartą išleistas 1519 m. Konstantinopolyje, vėliau tyrinėtas ir publikuotas tokių mokslininkų kaip A. Jellinekas, I. Lévi, S. A. Wertheimeris). Dauguma šiuolaikinių … [Skaityti toliau…]
Bičių knyga (siriškai Ktābā d-Debbā, lot. Liber Apis, angl. The Book of the Bee) yra vienas įdomesnių vėlyvosios Rytų krikščionybės literatūros kūrinių, sudarytas XIII amžiuje. Autorius – Saliamonas iš Basros (Solomon of Basra, siriškai Mar Šlēmōn d-Baṣrā), Perat-Maišano metropolitas, priklausęs Rytų Bažnyčios tradicijai. Kūrinys buvo parašytas kaip glausta teologinių ir istorinių žinių santrauka, apimanti pasaulio … [Skaityti toliau…]