Ašeras – vienas laimingiausių ir materialiai palaimingiausių Biblijos patriarchų: jam niekas nepriekaištauja, niekas neprakeikia, o palaiminimai pilni riebumo, turto ir skanumynų. Originali hebrajiška forma: אָשֵׁר (ʾĀšēr). Žydai jį skaito Asher. Vardas reiškia „laimingasis“ arba „palaimintasis“ – Lėja tarė: „Laiminga aš! Moterys vadins mane laiminga!“ (Pr 30,13).
Biografija ir pagrindiniai įvykiai
- Gimimas
Dešimtasis Jokūbo sūnus, antrasis iš Lėjos tarnaitės Zilpos (Pr 30,12–13). Lėja džiaugėsi, kad per tarnaitę vėl „laimėjo“ prieš Rachelę. - Tylus ir be konflikto
Ašeras niekada neminimas jokiuose skandaluose, kovose ar Juozapo istorijoje – jis tiesiog ramiai gyvena šešėlyje. - Jokūbo palaiminimas (Pr 49,20)
Trumpas, bet vienas skaniausių Biblijos palaiminimų:
„Ašero duona riebi,
jis tieks karališkus skanėstus.“ - Mozės palaiminimas (Įst 33,24–25)
Mozė apie Ašerą kalba plačiausiai iš visų giminių:
„Palaimintas tarp sūnų Ašeras!
Tegul būna mylimas brolių,
tegul maudo kojas aliejuje.
Tavo užraktai – geležiniai ir variniai,
tavo jėga – kaip tavo dienos.“ - Teritorija ir likimas
Ašero giminė gavo turtingiausią Izraelio pakrantę – nuo Karmelio kalno iki Finikijos sienos (dabartinis šiaurinis Izraelis ir pietinis Libanas). Žemė garsėjo alyvmedžiais, vynuogėmis ir aliejumi – „maudo kojas aliejuje“. Ašero giminė klestėjo prekyba su finikiečiais, bet vėliau daugelis jų asimiliavosi ir išnyko.
Citatos
- Jokūbo palaiminimas:
„Ašero duona riebi, jis tieks karališkus skanėstus“ (Pr 49,20). - Mozės palaiminimas:
„Palaimintas tarp sūnų Ašeras! Tegul maudo kojas aliejuje“ (Įst 33,24). - „Dvylikos patriarchų testamentai“ (Ašero testamentas):
Ašeras gauna dangaus lenteles su gėrio ir blogio darbais. Moko dviejų kelių – gėrio ir blogio – ir eschatologinio atnaujinimo.
Ašeras kitose religijose
- Judaizmas: Ašero žemė – viena turtingiausių. Talmude sakoma, kad Ašero dukterys buvo tokios gražios, kad aukštieji kunigai vesdavo tik iš Ašero giminės. Jo aliejus buvo toks grynas, kad degdavo Menoros šventykloje.
- Krikščionybė: Simbolizuoja materialų Dievo palaiminimą – „duona riebi“ ir „kojos aliejuje“. Kartu su Naftaliu – šiaurės Galilėjos klestėjimo simbolis.
- Islamas: Minimui kaip Āshir (آشر), vienas iš Yāqub sūnų, bet be detalių.
Kiti Biblijos „Ašerai“
| Ašeras | Biblijos vieta | Kas jis toks? | Kuo skiriasi? |
|---|---|---|---|
| Ašeras (patriarchas) | Pr 30–49 | Jokūbo ir Zilpos sūnus, giminės pradininkas | Pagrindinis veikėjas, „riebios duonos“ palaiminimas |
| Ašero žemė | Joz 19,24–31 | Ašero giminės teritorija prie Viduržemio jūros | Ne žmogus, o vietovardis |
| Ašera (deivė) | Teis 3,7; 1 Kar 18 | Kanaaniečių deivė, dažnai su stabais | Visiškai kitas dalykas – pagoniška deivė |
Tik patriarchas Ašeras yra tas, apie kurį kalbama giminių ir palaiminimų kontekste.
Ašeras – Biblijos „laimingasis riebalų valdovas“: jam niekas nepriekaištauja, jo žemė – viena turtingiausių, o palaiminimai – grynas materialus klestėjimas. Jokūbas jam davė „riebią duoną“, Mozė – „kojas aliejuje“. Jo giminė davė Izraeliui aliejų Menorai ir gražiausias dukteris kunigams. Todėl Ašeras lieka Dievo materialaus palaiminimo simboliu – ne visi pašaukti būti asketais; kai kuriems Viešpats duoda „karališkus skanėstus“ ir liepia tiesiog džiaugtis gyvenimu Jo malone.