Filosofų nenuoseklumas (Tahāfut al‑Falāsifa)

Tahāfut al‑Falāsifa (angl. The Incoherence of the Philosophers, liet. Filosofų nenuoseklumas) yra vienas įtakingiausių islamo intelektinės istorijos veikalų, parašytas XI a. mąstytojo Abu Hamido al-Ghazalio. Tai savarankiška knyga, kurioje autorius sistemingai kritikuoja islamo racionalistų – ypač Avicenos ir al-Farabio – metafizines doktrinas. Šis veikalas žymi lūžį tarp filosofijos ir teologijos islamo pasaulyje, atskleisdamas, kaip teologinė … [Skaityti toliau…]

Įsipareigojimas tam, ko nereikia įsipareigoti (Luzūmiyyāt)

„Luzūmiyyāt“ (arab. اللزوميات), pilnu pavadinimu „Luzūm mā lā yalzam“ („Įsipareigojimas tam, ko nereikia įsipareigoti“), yra vienas reikšmingiausių XI a. arabų literatūros kūrinių, sukurtas Sirijos poeto, mąstytojo ir skeptiko Abū al‑ʿAlāʾ al‑Maʿarrī (973–1057). Šis rinkinys laikomas brandžiausiu jo filosofinės kūrybos etapu ir išsiskiria tiek forma, tiek turiniu. Jį sudaro beveik 1600 trumpų eilėraščių, parašytų sudėtinga, paties … [Skaityti toliau…]

Chuang Tzu (Zhuangzi)

„Zhuangzi“ arba „Chuang Tzu“ (莊子, liet. Džuangzi) – vienas kertinių daoizmo tekstų, parašytas IV–III a. pr. m. e. laikotarpiu ir tradiciškai priskiriamas mąstytojui Zhuang Zhou (庄周). Vakarų pasaulyje bei senesnėje literatūroje šis kūrinys taip pat gerai žinomas kaip „Chuang Tzu“ – tai senoji Wade-Giles lotynizacijos sistema, kuri dominavo klasikinėje sinologijoje. Šiuolaikinis tarptautinis standartas yra „Zhuangzi“ … [Skaityti toliau…]

Heraklio 12 žygdarbių

Heraklis, graikų mitologijos didvyris, žinomas romėnams kaip Herkulis, yra ne tik raumenų kalnas, bet ir simbolis žmogaus, kovojančio su likimu, dievų rūstybe ir savo paties silpnybėmis. Jo 12 žygdarbių, paskirtų karaliaus Euristejo, turėjo būti neįveikiami, tačiau Heraklis, ginkluotas stiprybe, išradingumu ir užsispyrimu, juos atliko, tapdamas legenda. Heraklis, Dzeuso ir mirtingosios Alkmenės sūnus, nuo gimimo buvo … [Skaityti toliau…]

Slaptieji Jėzuitų draugijos nurodymai

Jėzaus Draugijos slapti nurodymai (Monita privata Societatis Iesu) yra vienas žymiausių XVII amžiaus antijėzuitiškų tekstų, kuris nuo pat pasirodymo 1612 metais buvo laikomas slaptu Jėzuitų ordino vadovu. Šis dokumentas teigia atskleidžiantis tariamas vidines instrukcijas, kaip ordinas turėtų elgtis su valdovais, didikais, našlėmis, jaunimu, kitais vienuoliais ir visuomene. Nors tekstas buvo pristatomas kaip autentiškas, jau XVII … [Skaityti toliau…]

Esė apie tautų papročius ir dvasią

1756 m. pasirodęs Voltero veikalas „Esė apie tautų papročius ir dvasią“ (Essai sur les mœurs et l’esprit des nations) tapo tikra intelektualine revoliucija. Tai buvo ambicingas bandymas parašyti pasaulinę istoriją, apimančią Europą, Rytų civilizacijas bei atsisakančią religinio determinizmo. Šis kūrinys gimė iš autoriaus noro pateikti alternatyvą tuometiniams istoriografams, kurie pasaulio įvykius aiškino išskirtinai per dieviškosios … [Skaityti toliau…]

Prieš Hansą Vurstą (Wider Hans Wurst)

Prieš Hansą Vurstą (Wider Hans Wurst) yra vienas vėlyviausių ir kartu aštriausių Martino Liuterio poleminių tekstų, parašytas 1541 metais. Šis kūrinys atsirado kaip atsakas į Heinricho von Wolfenbüttel, dar vadinamo Heinzu Wurstu, kaltinimus ir išpuolius prieš liuteronų mokymą. Liuteris čia ne tik gina savo teologines pozicijas, bet ir pateikia vieną iš ryškiausių autobiografinių Reformacijos pradžios … [Skaityti toliau…]

Vokiškoji teologija (Theologia Germanica)

„Vokiškoji teologija (angl. Theologia Germanica, vok. Theologia Deutsch) yra vienas reikšmingiausių XIV a. vėlyvosios vokiečių mistikos tekstų, parašytas anoniminio Frankfurto dvasininko. Tai nedidelės apimties, bet didelės įtakos veikalas, kuriame aiškinamas žmogaus santykis su Dievu, vidinės valios perkeitimas ir dvasinio gyvenimo tikslas. Autorius nesiekia kurti sisteminės teologijos, o pateikia praktinius patarimus, kaip žmogus gali atsisakyti savanaudiškų … [Skaityti toliau…]

Elišas

Elišas – vienas didžiausių Senojo Testamento pranašų, Elijo įpėdinis ir „dvigubos malonės“ žmogus. Jei Elijas buvo ugnis ir audra, tai Elišas buvo vanduo ir tylus stebuklas. Jis gydė, kėlė iš numirusių, daugino aliejų, darė geležį plaukti ir net miręs kėlė lavonus. Jo vardas hebrajiškai אֱלִישָׁע (Elišā‘) reiškia „Dievas yra išgelbėjimas“ arba „Dievas gelbsti“ – ir … [Skaityti toliau…]

Teonas iš Marmarikos

Teonas iš Marmarikos yra vienas iš ankstyvosios krikščionybės figūrų, kurios pavardė iškyla kalbant apie didžiuosius Bažnyčios persekiojimus IV amžiaus pradžioje. Marmarika – tai sritis Šiaurės Afrikoje, maždaug dabartinės rytinės Libijos teritorijoje, kur krikščionybė jau tuo metu buvo giliai įsišaknijusi tarp vietos gyventojų. Teonas tapo žinomas dėl savo ištikimybės Kristui per imperatoriaus Diokletiano vykdytus persekiojimus (apie … [Skaityti toliau…]

Adadas

Adadas – senovės Artimųjų Rytų audrų ir oro dievas, gerbiamas asirų, babiloniečių ir kitų Mesopotamijos regiono tautų. Jis simbolizavo gamtos stichijas, ypač audras, griaustinį ir lietų, kurie senovės žmonių gyvenime turėjo esminę reikšmę. Adadas buvo garbinamas kaip derlingumo skatintojas ir globėjas, kuris atneša lietų į žemę, užtikrindamas derliaus augimą bei žmonių ir gyvulių išlikimą. Jo … [Skaityti toliau…]

Šv. Gertrūda Helftietė

Šventoji Gertrūda Helftietė, dar žinoma kaip Gertrūda Didžioji arba Gertrūda Magistra, buvo garsi vokiečių mistikė ir benediktinių vienuolė, gyvenusi XIII amžiuje. Ji laikoma viena iš didžiausių viduramžių mistikių, kurios dvasinės vizijos ir raštai turėjo didžiulę įtaką Bažnyčios dvasingumo raidai. Gertrūda yra ypač žinoma dėl savo pamaldumo Jėzaus Širdžiai ir gilios vienybės su Dievu per maldą … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Dievo malonė?